Specialioji ataskaita
Nr.12 2017
natural resources logo

Geriamojo vandens direktyvos įgyvendinimas: vandens kokybė ir prieiga prie vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo, tačiau šioje srityje išlieka dideli investavimo poreikiai

Apie ataskaitą: Šioje ataskaitoje nagrinėjama, ar ES veiksmai pagerino geriamojo vandens kokybę Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje taip, kaip reikalaujama 1998 m. Geriamojo vandens direktyvoje.
Apskritai mes darome išvadą, kad padėtis pagerėjo iš esmės. Vis dėlto dar yra vietovių, kuriose piliečiams iš viešojo tiekimo tinklo tiekiamas vanduo ne visiškai atitinka ES standartus. Be to, siekiant užtikrinti, kad visi šių valstybių narių piliečiai turėtų prieigą prie kokybiško vandens ir kad būtų išlaikytos ES finansuojamos investicijos į vandens įrenginius, reikalingas reikšmingas papildomas nacionalinis viešasis ir privatusis finansavimas.
Be kitų dalykų, mes rekomendavome, kad kai kurios likusios problemos būtų sprendžiamos šiuo metu vykdomos Geriamojo vandens direktyvos peržiūros kontekste ir kad vandens infrastruktūros tvarumas būtų užtikrinamas išlaikant priimtiną jos paslaugų kainą.

Šis leidinys taip pat prieinamas 23 kalbomis ir tokiu formatu:
PDF
PDF General Report

Santrauka

Geriamojo vandens direktyva
I

Vanduo yra būtinas gyvybei mūsų planetoje. Mūsų ekosistemų, visuomenės ir ekonomikos gyvavimui būtinas pakankamas kiekis švaraus gėlo vandens. ES piliečių apsauga užtikrinant saugią prieigą prie kokybiško geriamojo vandens daug metų yra vienas ES politikos elementų. Nuo 1975 m. ES priima teisės aktus dėl vandens, kuriais siekia apsaugoti vartotojus ir vandens naudotojus nuo kenksmingo poveikio. 1980 m. buvo priimta ir vėliau, 1998 m., peržiūrėta Geriamojo vandens direktyva (GVD), kurioje nustatyti žmonėms vartoti skirto vandens standartai. Šiuo metu ši direktyva yra peržiūrima.

Kaip vykdėme auditą
II

Audito metu vertinome, ar ES veiksmais buvo pagerinta saugi piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Visų pirma nagrinėjome, ar laikomasi Geriamojo vandens direktyvos reikalavimų, ar nagrinėti ERPF / SF lėšomis finansuojami projektai padėjo pagerinti geriamojo vandens kokybę ir užtikrinti prieigą prie tiekiamo vandens, ir ar gautų pajamų ir papildomo nacionalinio viešojo finansavimo pakanka užtikrinant ES finansuojamų investicijų į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą išlaikymą ir tvarumą.

III

ERPF / SF fondų, skirtų geriamojo vandens valdymui ir tiekimui 2007–2020 m. šiose trijose valstybėse narėse, dydis yra 3,7 mlrd. eurų. Atliekant auditą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo aplankytų valstybių narių įstojimo į ES iki 2016 m. pabaigos.

Ką nustatėme
IV

Apskritai darome išvadą, kad piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens ir tokio vandens tiekimas Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo. Tam visų pirma įtakos turėjo nemažos pastarųjų metų ERPF ir SF finansuojamos investicijos. Vis dėlto dar yra vietovių, kuriose piliečiams iš viešojo tiekimo tinklo tiekiamas vanduo ne visiškai atitinka 1998 m. Geriamojo vandens direktyvoje nustatytus ES standartus. Be to, siekiant užtikrinti, kad visi šių valstybių narių piliečiai turėtų prieigą prie kokybiško vandens ir kad būtų išlaikytos ES finansuojamos investicijos į vandens įrenginius, reikalingos didelės papildomos nacionalinės viešosios ir privačiosios investicijos.

Ką mes rekomenduojame
V

Komisija turėtų:

  1. remdamasi esamomis ataskaitomis, užtikrinti, kad būtų šalinami valstybių narių vykdomo stebėjimo trūkumai ir vykdomi Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai šiuo klausimu;
  2. šiuo metu vykdomos Geriamojo vandens direktyvos peržiūros kontekste palaipsniui spręsti šiuos klausimus:
    1. valstybių narių Komisijai teikiamos informacijos apie nuokrypius, susijusius su mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis, gerinimo;
    2. stebėjimo atskaitomybės reikalavimų taikymo mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms;
    3. reguliarios atskaitomybės, užtikrinančios kad iš valstybių narių būtų surenkama naujausia informacija apie atitiktį Geriamojo vandens direktyvai. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvias IT priemones (surenkančias duomenis iš nacionalinių administracijų), kurios palengvintų ir pagreitintų atskaitomybės procesą bei užtinkintų naujausią informaciją;
    4. pagerinti reikalavimus teikti vartotojams tinkamą ir naujausią informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę;
  3. padėti valstybėms narėms skatinti veiksmus, leidžiančius sumažinti vandens nuostolius. Pavyzdžiui, to galima būtų pasiekti, įtraukiant vandens nuostolių mažinimą į ES finansavimo geriamojo vandens infrastruktūros srityje reikalavimus, arba padidinant informavimo apie vandens nuostolius skaidrumą
VI

Valstybės narės turėtų:

  1. reikalauti, kad planai, kuriuose numatyta iki tam tikro lygio sumažinti vandens nuostolius, būtų priskirti prie atrankos kriterijų, taikomų visiems vandens įrenginių projektams, kuriais sudaromos sąlygos siekti nacionalinių tikslų;
  2. užtikrinti, kad vandens tarifai padėtų išlaikyti vandens infrastruktūros tvarumą, įskaitant tokios infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą;
  3. jei reikia, apsvarstyti galimybę skirti finansinę ar kitokią paramą namų ūkiams, kuriems vandens paslaugų kaina yra ekonomiškai nepriimtina, tuo pat metu užtikrinant visišką sąnaudų grąžą vandens tarifų struktūroje.

Įvadas

ES geriamojo vandens direktyva

01

Vanduo yra būtinas gyvybei mūsų planetoje. Mūsų ekosistemų, visuomenės ir ekonomikos gyvavimui būtinas pakankamas kiekis švaraus gėlo vandens. ES piliečių apsauga užtikrinant saugią prieigą prie kokybiško geriamojo vandens daug metų yra vienas ES politikos elementų. Nuo 1975 m. ES priima teisės aktus, susijusius su vandeniu, kuriais vartotojus ir vandens naudotojus siekiama apsaugoti nuo kenksmingo poveikio. Aukštos kokybės ir saugaus tiekimo visiems Europos gyventojams užtikrinimas taip pat yra sudedamoji ES aplinkos politikos dalis1.

02

Pirmoji direktyva, susijusi su geriamojo vandens kokybe valstybėse narėse, buvo priimta 1975 m.2 Kita direktyva, susijusi su žmonėms vartoti skirto vandens standartais, yra Geriamojo vandens direktyva (GVD), kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą nuo neigiamo poveikio, kurį gali sukelti bet koks užterštas žmonėms vartoti skirtas vanduo (žr. 1 langelį). Ši direktyva buvo priimta 1980 m.3 ir vėliau peržiūrėta 1998 m.4 Šiuo metu ši direktyva yra peržiūrima.

1 langelis

Geriamojo vandens direktyva

GVD nustatyti ES geriamojo vandens kokybės standartai, t. y. 48 parametrai, kuriuos valstybės narės privalo reguliariai stebėti ir tikrinti. Parametrai yra suskirstyti į tris kategorijas:

  • mikrobiologiniai parametrai (svarbūs žmonių sveikatai), kuriuos iš esmės sudaro E. coli ir enterokokų parametrai;
  • cheminiai parametrai (svarbūs žmonių sveikatai), kurie yra susiję tiek su konkrečiomis cheminėmis medžiagomis, pvz., atskirais metalais, atskirais organiniais junginiais, tiek su bendrosiomis cheminėmis medžiagomis, pvz., pesticidais ir dezinfekavimo šalutiniais produktais;
  • rodiklių parametrai, kuriuose pateikiama informacija apie geriamojo vandens valymo procesus ir organoleptines savybes (t. y. spalvą, kvapą ir medžiagiškumą), ir estetinę kokybę; rodiklių parametrai yra mikrobiologinių, cheminių ir radiologinių parametrų derinys. Jei rodiklio parametras netenkinamas, tai rodo, kad gali būti tiekimo problemų, kurias reikia ištirti, ir išsiaiškinti, ar žmonių sveikatai kyla pavojus.
03

Direktyvoje valstybėms narėms suteikiama galimybė laikinai nukrypti nuo reikalaujamų vandens kokybės standartų taikant nukrypti leidžiančią nuostatą. Šios nukrypti leidžiančios nuostatos gali būti taikomos ne ilgiau nei trejus metus, be to, jų galiojimą galima pratęsti du kartus (kas kartą dar trejiems metams).

Stebėjimo ir ataskaitų teikimo tvarka

04

Valstybės narės turi pareigą, laikydamosi GVD nustatytų minimalių reikalavimų5, nustatyti vandens tiekimo objekto teritorijas ir tinkamas stebėjimo programas. GVD daromas skirtumas tarp:

  • vandens tiekimo objekto teritorijų, kuriose per dieną vidutiniškai tiekiama daugiau nei 1 000 m³ vandens ar aptarnaujama daugiau nei 5 000 asmenų, paprastai vadinamų didelėmis vandens tiekimo objekto teritorijomis (DVTOT).
  • vandens tiekimo objekto teritorijų, kuriose per dieną vidutiniškai tiekiama mažiau nei 1 000 m3 vandens ar aptarnaujama mažiau nei 5 000 asmenų, paprastai vadinamų „mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis“ (MVTOT), ir
  • vandens tiekimo objekto teritorijų, kuriose per dieną vidutiniškai tiekiama mažiau nei 10 m³ vandens ar aptarnaujama mažiau nei 50 asmenų, paprastai vadinamų labai mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis.
05

Be to, GVD reikalauja, kad valstybės narės teiktų vartotojams naujausią informaciją6 ir kad jos kas trejus metus skelbtų ataskaitą apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę už praėjusius trejus metus. Šios ataskaitos turėtų būti paskelbtos per vienus kalendorinius metus pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, be to, šias ataskaitas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jų paskelbimo reikėtų nusiųsti Komisijai.

06

Europos aplinkos agentūra (EAA) Komisijos vardu iš valstybių narių renka duomenis apie vandens kokybę; šiuo tikslu Agentūra naudoja internetinę ataskaitų teikimo priemonę7. EAA taip pat atsako už duomenų bazėje pateiktos informacijos kokybės patikrą ir kuria nacionalines duomenų bazes, kurias tikrina valstybės narės. Remdamasi šiais duomenimis, Komisija per devynis mėnesius po to, kai gauna valstybių narių ataskaitas, skelbia apibendrinamąją ataskaitą apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę visoje Sąjungoje.

07

Šioje ataskaitoje, kuri yra pagrindinė priemonė, leidžianti aptikti neatitiktį parametrų vertėms, nustatytoms GVD, kiekviena valstybė narė turėtų pateikti duomenis apie vandens kokybę visose DVTOT. Informacija apie MVTOT teikiama savanoriškai. Valstybės narės GVD nuostatų gali netaikyti labai mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms, kuriose per dieną individualiai tiekiamo vandens vidurkis yra mažiau nei 10 m³ arba aptarnaujama mažiau nei 50 asmenų.

Geriamojo vandens kokybė ES

08

Atsižvelgiant į GVD reikalavimą įvertinti geriamojo vandens kokybę, kasmet visose valstybėse narėse atliekama keletas milijonų analizių. Pavyzdžiui, 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu atlikta 4,1 mln. analizių, susijusių su mikrobiologiniais parametrais, 7,1 mln. analizių, susijusių su cheminiais parametrais, ir 17,5 mln. analizių, susijusių su rodiklių parametrais (žr. 1 langelį). Jei ne mažiau nei 99 % atliktų analizių atitinka nustatytą standartą, yra laikoma, kad valstybė narė laikosi Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų parametrų verčių.

09

Kalbant apie rodiklių parametrus, pažymėtina, kad tai, jog standartas yra viršijamas, nebūtinai reiškia, kad nesilaikoma GVD, nes dažniausiai tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai nėra. Nors dauguma rodiklių parametrų tiesioginės grėsmės žmonių sveikatai nekelia, jie gali daryti netiesioginį poveikį vandens kokybei, veikdami jo išvaizdą, skonį arba kvapą, ir taip paveikti priimtinumą vartotojui. Pavyzdžiui, GVD nustatyta geležies riba yra 200 µg/l. Jei geležies koncentracija yra 300 µg/l, vanduo turi pastebimą skonį ir tampa drumstas bei spalvotas. Todėl toks vanduo yra nemalonus vartotojams. Sveikatai nekenksminga vertė yra 2 000 µg/l, o tai yra daug daugiau, palyginti su faktiškai vartotojams priimtina verte. Rodiklių parametrai taip pat gali daryti poveikį tinkamam valymui. Pavyzdžiui, organinės medžiagos buvimas gali lemti nepakankamą dezinfekavimą.

10

Apskritai geriamojo vandens kokybė ES yra gera8. Visų pirma didžioji dalis didelių vandens tiekimo objekto teritorijų (DVTOT) iš esmės atitinka GVD nustatytus mikrobiologinius ir cheminius parametrus (žr. 1 lentelės duomenis). Be to, bendras reikalavimų laikymasis ES labai pagerėjo, palyginti su 2008–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu9.

1 lentelė

Valstybės narės1 ir atitikties lygis

  2008–2010 m. 2011–2013 m.
Bendras atitikties mikrobiologiniams parametrams lygis
> 99 % 23 27
95 % < X < 99 % 4 -
< 95 % - -
Bendras atitikties cheminiams parametrams lygis
> 99 % 11 26
95 % < X < 99 % 11 12
< 95 % 5 -
Bendras atitikties rodiklių parametrams lygis
> 99 % 7 21
95 % < X < 99 % 10 53
< 95 % 10 14

1Kroatija, kuri į ES įstojo 2013 m. liepos 1 d., nebuvo įtraukta į 2011–2013 m. laikotarpio ataskaitos rengimo procesą.

2Vengrija.

3Danija, Kipras, Latvija, Vengrija ir Slovėnija.

4Maltos nurodytas rodiklių parametrų atitikties lygis – apie 90 %; taip yra dėl labai žemo chloridų atitikties procentinio dydžio.

 

Šaltinis: Europos Audito Rūmų parengta išsamesnė informacija, pagrįsta Apibendrinamojoje ataskaitoje apie geriamojo vandens kokybę Sąjungoje paskelbtais duomenimis.

11

Kalbant apie MVTOT (kuriose visoje ES aptarnaujama apie 65 milijonai žmonių), vidutinis atitikties lygis 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu viršijo 98 %10. Šis bendras skaičius atspindi pažangą, palyginti su 2008–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu, kuriuo GVD reikalavimus visiškai atitiko vidutiniškai tik apie 59 % visų MVTOT11. 2008–2010 m. laikotarpiu visos valstybės narės, išskyrus Čekiją, pranešė apie MVTOT. Tačiau 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu informaciją pateikė maždaug tik pusė valstybių narių (kuriose gyvena apie 34,6 mln. vartotojų, aptarnaujamų MVTOT). Taip yra todėl, kad pranešti apie MVTOT neprivaloma.

12

MVTOT stebėjimo trūkumai taip pat buvo pripažinti 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje (AVP), kurioje buvo raginama dėti daugiau pastangų įgyvendinant GVD, visų pirma MVTOT atžvilgiu12.

Geriamojo vandens tiekimo sistemų nuostoliai

13

Svarbus klausimas, kuris daro didelį poveikį geriamojo vandens tiekimui, yra susijęs su dideliais fiziniais vandens nuostoliais. Iš esmės taip yra dėl nuotėkio paskirstymo tinkluose, kurie buvo prastai prižiūrimi arba kuriuos būtina atnaujinti. Vandens nuostolių procentinis dydis apskaičiuojamas kaip neapskaityto vandens ir bendro į tiekimo tinklą patenkančio vandens kiekio santykis.

14

Remiantis 2014 m. paskelbtais 2008–2010 m. laikotarpio duomenimis, maždaug pusėje valstybių narių daugiau nei 20 % švaraus geriamojo vandens buvo prarasta paskirstymo tinkle iki tol, kol jis pasiekdavo vartotojų čiaupus, o kai kuriose valstybėse narėse taip prarandama net 60 % vandens13. Kitaip nei ankstesniu laikotarpiu, 2011–2013 m. nei apibendrinamojoje ataskaitoje, nei valstybių narių ataskaitose nebuvo pateikta jokios informacijos apie vandens nuostolius.

15

Nuostolių mažinimas yra svarbus aplinkosauginiu požiūriu (išteklių taupymas) ir daro esminį poveikį vandens įrenginių veikimui. Strategijoje „Europa 2020“ ypač daug dėmesio skiriama efektyviam išteklių naudojimui, o tai reiškia efektyvesnį vandens išteklių naudojimą kartu mažinant energijos vartojimą valant ir transportuojant vandenį, ir mažesnes sąskaitas už vandenį bei mažesnius vandens nuostolius14. Be to, 7-ojoje aplinkosaugos veiksmų programoje pabrėžiama būtinybė didinti efektyvumą atnaujinant infrastruktūrą15.

ES finansavimas iš esmės užtikrinamas ERPF ir SF lėšomis

16

Pagrindinis ES finansavimo, skirto vandens infrastruktūrai, šaltinis yra Europos struktūriniai ir investicijų fondai (ESIF). Visų pirma projektai finansuojami Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) ir Sanglaudos fondo (SF) lėšomis.

17

Nemažai projektų, susijusių su geriamuoju vandeniu, yra vykdomi kartu su nuotekų projektais16. 2007–2013 m. programos laikotarpiu su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams skirta daugiau nei 7,3 mlrd. eurų. Iš šios sumos apie 4 mlrd. eurų buvo skirta ES 13 valstybėms narėms. 2014–2020 m. programos laikotarpiu bendra geriamajam vandeniui skirta suma yra apie 4,7 mlrd. eurų, iš kurių apie 3,4 mlrd. eurų skirta ES 13 valstybėms narėms (žr. I priedą).

Prieiga prie geriamojo vandens

18

Saugaus geriamojo vandens prieinamumas visoje ES yra aukštas. Tačiau vis dar yra regionų, kuriuose piliečiams nesuteikiama prieiga prie vandens tiekimo paslaugų. Remiantis Eurostato duomenimis17, viešuoju vandentiekiu besinaudojančių gyventojų dalis valstybėse narėse gerokai skiriasi. Rumunijoje šis rodiklis yra žemiausias – tik 62 % gyventojų naudojasi viešuoju vandentiekiu (žr. 1 diagramą). II priede pateikiama pagrindinė informacija apie geriamojo vandens šaltinius ES.

1 diagrama

Viešuoju vandentiekiu besinaudojančių gyventojų dalis 2013 m. aplankytose valstybėse narėse

Šaltinis: Eurostatas.

19

2013 m. gruodžio mėn. ES piliečių iniciatyvą „Right2Water“ („Teisė naudotis vandeniu“) pasirašė beveik 1,9 mln. piliečių iš visų valstybių narių. Šia iniciatyva Europos Komisija buvo raginama „<…> parengti įstatymą, įgyvendinantį Jungtinių Tautų pripažintą žmogaus teisę į vandenį ir sanitarines paslaugas, kurio dėka aprūpinimas vandeniu bei sanitarinių paslaugų tiekimas būtų laikomi būtiniausiomis visuotinėmis viešosiomis paslaugomis“18. 2014 m. Komisija paskelbė ES jau suteiktos paramos geros kokybės geriamajam vandeniui vertinimą ir paragino valstybes nares užtikrinti visiems ES piliečiams prieigą prie minimalaus vandens tiekimo19.

Vandens tarifai

20

Principai, kurie turi būti taikomi nustatant vandens tarifus, t. y. išlaidų susigrąžinimas ir vandens paslaugų kainų priimtinumas, buvo nustatyti 2000 m. Vandens pagrindų direktyvoje20. Praktiškai, tam kad tarifai galėtų prisidėti prie vandens infrastruktūros tvarumo, jie turi apimti bent jau eksploatavimo ir techninės priežiūros išlaidas, taip pat didelę dalį turto nusidėvėjimo.

21

Kartu vandens paslaugos socialiniu požiūriu turi būti įperkamos klientams. Nustatydamos vandens tarifus, valstybės narės gali atsižvelgti į socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį poveikį, siekdamos užtikrinti, kad vandens tiekimo paslaugų kaina ir toliau išliktų prieinama. Komisijos gairėse nurodytas bendrai pripažintas priimtinos kainos lygis yra 4 % namų ūkio pajamų, t. y. bendra sąskaita už vandenį (geriamąjį vandenį ir nuotekas) gali sudaryti 4 % namų ūkio pajamų21.

Ankstesni Europos Audito Rūmų auditai ir kiti naujausi vandens politikos tyrimai

22

Pastaraisiais metais paskelbėme keletą ataskaitų apie vandens politiką ir ES investicijas į geriamojo vandens ir nuotekų infrastruktūrą22. II priede apibendrinamos pagrindinės šių tyrimų išvados.

23

2015 m. gegužės mėn. Europos Parlamento tyrimų tarnyba paskelbė ataskaitą dėl GVD23.

Audito apimtis ir metodas

24

Šio audito metu vertinome, ar ES veiksmais buvo pagerinta saugi piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje. Visų pirma nagrinėjome, ar:

  • įgyvendinti Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai;
  • nagrinėti ERPF / SF finansuojami projektai padėjo pagerinti geriamojo vandens kokybę ir prieigą prie tiekiamo vandens;
  • gautų pajamų ir papildomo nacionalinio viešojo finansavimo pakanka, kad būtų užtikrintas ES finansuojamų investicijų į geriamojo vandens tiekimo infrastruktūrą išlaikymas ir tvarumas.
25

Daugiausia dėmesio nusprendėme skirti ES 13 valstybėms narėms, nes 2010 m. jau paskelbėme specialiąją ataskaitą, kurioje aptarta geriamojo vandens tema atsižvelgiant į 2000–2006 m. programos laikotarpį, kuris apėmė ES 15 valstybes nares24. Sprendimas dėl valstybių narių pasirinkimo iš esmės priimtas atsižvelgiant į 2007–2020 m. joms skirtas ES lėšas (3,7 mlrd. eurų), t. y. apytiksliai 50 % visų ES asignavimų, skirtų ES 13 valstybių narių geriamojo vandens valdymui ir tiekimui (žr. I priedą), ribotą prieigą prie geriamojo vandens (Rumunijos atvejis) ir dėl didelių vandens nuostolių, apie kuriuos pranešta 2008–2011 m. laikotarpiu.

26

Auditas buvo pagrįstas Komisijos ir aplankytų valstybių narių pateiktais įrodymais. Auditas visų pirma buvo atliktas:

  • rengiant pokalbius su Aplinkos generalinio direktorato ir Regioninės ir miestų politikos generalinio direktorato atstovais;
  • atliekant svarbių ES ir nacionalinių dokumentų analitinę peržiūrą;
  • rengiant pokalbius su atrinktų valstybių narių aplinkos ministerijų, sveikatos ministerijų, vadovaujančiųjų institucijų, reguliavimo įstaigų ir pan. atstovais;
  • lankant ir peržiūrint devynis ERPF / SF projektus (po tris kiekvienoje iš aplankytų valstybių narių), įskaitant projektų dokumentaciją, pvz., paraiškas, susitarimus dėl dotacijos, ataskaitas ir kitus su projektų įgyvendinimu susijusius dokumentus;
  • rengiant pokalbius su devynių nagrinėtų projektų vandens tiekėjais, projektų naudos gavėjais ir vadovaujančiomis institucijomis.
27

Šio audito metu nagrinėti ERPF / SF geriamojo vandens projektai apima visus su geriamojo vandens ciklo infrastruktūra susijusius aspektus. Projektai apima vandens baseinų kūrimą ar atstatymą (žr. 1 nuotrauką), nuotekų valymo įrenginius (žr. 2 nuotrauką), saugojimą ir perdavimą per vamzdžius (žr. 3 nuotrauką) ir siurblines. Kiekvienas iš atrinktų projektų buvo tarp 20 projektų, kuriems 2007–2013 m. programos laikotarpiu kiekvienoje valstybėje narėje buvo skirtas didžiausias ES bendrasis finansavimas. Projektai pasirinkti siekiant atskleisti pagrindinius GVD tikslų pasiekimo aspektus ir prieigos, nuostolių ir kokybės klausimus.

1 nuotrauka

Plaukiojanti vandens ėmimo stotis Kelerašyje (Rumunija)

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

2 nuotrauka

Bogyiszló valymo sistemos, esančios Seksarde (Vengrija), valymo įrenginiai

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

3 nuotrauka

Kasimo darbai Veliko Tirnove (Bulgarija)

©Veiksmų programos „Aplinka“ vadovaujančioji institucija (Bulgarija).

28

Atliekant auditą, buvo nagrinėjamas laikotarpis nuo aplankytų valstybių narių įstojimo į ES iki 2016 m. pabaigos.

Pastabos

Dauguma 1998 m. Geriamojo vandens direktyvos aspektų buvo įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos

29

Europos Sąjunga negali pasiekti savo politikos tikslų, jeigu valstybės narės vietoje veiksmingai netaiko ES teisės. Valstybės narės turi pareigą tiksliai perkelti direktyvas į savo nacionalinę teisę per nustatytą terminą. Be to, jos taip pat turi pareigą teisingai taikyti ir įgyvendinti visus ES teisės aktus25. Komisija turi pareigą stebėti valstybių narių pastangas ir užtikrinti atitiktį ES teisei, įskaitant galimybę pradėti oficialias teisines procedūras26.

30

Pagrindinis ES teisės aktas, susijęs su geriamojo vandens kokybe, yra GVD. Atitinkamai vertinome, ar:

  • aplankytos valstybės narės teisingai perkėlė GVD į nacionalines teisines sistemas ir įgyvendino jos reikalavimus;
  • aplankytose valstybėse narėse visi vartotojai gali naudotis tinkamu geriamuoju vandeniu;
  • priežiūros mechanizmai leidžia gauti informacijos apie GVD įgyvendinimą;
  • vartotojams teikiama naujausia informacija apie geriamojo vandens kokybę;
  • Komisija reguliariai peržiūri mokslinius ir techninius GVD aspektus.

Aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai atitinka Geriamojo vandens direktyvos reikalavimus

31

Veiksmingas GVD perkėlimas į nacionalinę teisę yra būtinas žingsnis siekiant užtikrinti, kad geriamasis vanduo atitiktų bendrą ES saugos lygį. Nuo aplankytų valstybių įstojimo dienos27 Komisija turėjo užtikrinti, kad nacionalinės teisės aktai atitiktų ES pagrindų teisės aktus, išskyrus atvejus, kai stojimo sutartyse nustatytos konkrečios nukrypti leidžiančios nuostatos.

32

Komisija atlieka atitikties tyrimus ir šiuo tikslu lygindama ES įsipareigojimus su atitinkamais nacionalinės teisės aktų straipsniais siekia įvertinti, kaip jie atitinka ES direktyvų reikalavimus. 2004 m. tai buvo padaryta Vengrijos, o 2007 m. – Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu.

33

Trijose aplankytose valstybėse narėse Komisija nustatė, kad nacionalinės teisės aktai ne visais atžvilgiais atitiko GVD, todėl 2008 m. Vengrijos atžvilgiu, o 2009 m. Bulgarijos ir Rumunijos atžvilgiu pradėjo pažeidimų nagrinėjimo procedūras (žr. 2 langelį)28 (žr. III priedą).

2 langelis

Pažeidimo nagrinėjimo procedūra

Komisijai nustačius Europos Sąjungos teisės aktų nesilaikymo atvejį, ji gali inicijuoti SESV 258 straipsnyje numatytą procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo.

Per pirmąjį procedūros etapą Komisija nusiunčia valstybei narei oficialų pranešimą, prašydama per du mėnesius pateikti savo pastabas. Šis apsikeitimas nuomonėmis paprastai neskelbiamas.

Jeigu valstybės narės pateiktos pastabos neįtikina Komisijos ir ji nepakeičia savo nuomonės arba jeigu valstybė narė neatsako į prašymą, Komisija gali priimti pagrįstą nuomonę, kuria suteikia valstybei narei papildomą dviejų mėnesių terminą padėčiai ištaisyti. Šiame etape Komisija paskelbia pranešimą spaudai, kuriame informuoja ES piliečius apie procedūros tikslą.

Jei valstybė narė nesilaiko Europos Sąjungos teisės aktų, Komisija gali pateikti ieškinį Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, kurio sprendimas yra privalomas.

Jei valstybė narė nevykdo Teismo sprendimo, Komisija, išsiuntusi papildomą oficialų pranešimą, gali antrą kartą kreiptis į Teisingumo Teismą, prašydama skirti vienkartinės sumos ar periodinės baudos mokėjimą pagal SESV 260 straipsnį.

34

Dėl pažeidimų nagrinėjimo procedūrų trys valstybės narės iš dalies pakeitė savo nacionalinės teisės aktus. Todėl 2009 m. uždaryta Vengrijos byla, o 2010 m. – Rumunijos. Atsižvelgdama į Bulgarijos pakeitimų mastą, Komisija 2012 m. atnaujino savo atitikties tyrimą, kuriame nustatė papildomus nesilaikymo atvejus, todėl pažeidimo nagrinėjimo procedūra buvo baigta tik 2015 m. Mūsų peržiūra parodė, kad apskritai trijų aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai dabar atitinka GVD reikalavimus.

Vengrijai ir Rumunijai, bet ne Bulgarijai nustatytos Geriamojo vandens direktyvos nukrypti leidžiančios nuostatos

35

Valstybės narės gali numatyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo parametrų verčių, ir pačios nustatyti maksimalią jų vertę, jeigu tokia nukrypti leidžianti nuostata nekelia potencialaus pavojaus žmonių sveikatai ir jei tam tikroje teritorijoje žmonėms vartoti skirtas vanduo negali būti tiekiamas jokiais kitais priimtinais būdais (žr. 3 langelį).

3 langelis

Nukrypti leidžiančios nuostatos: GVD 9 straipsnis

Kiekvienoje valstybių narių ar Komisijos nustatytoje nukrypti leidžiančioje nuostatoje reikėtų nurodyti:

  1. nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo motyvus;
  2. konkretų parametrą, atitinkamus ankstesnės stebėjimo rezultatus ir pagal nukrypti leidžiančią nuostatą leistiną didžiausią vertę;
  3. geografinę teritoriją, kasdien tiekiamo vandens kiekį, gyventojų skaičių ir poveikio bet kuriai maisto gamybos įmonei tikimybę;
  4. tinkamą stebėjimo programą, kurioje, prireikus, būtų numatytas dažnesnis stebėjimas;
  5. būtinų atkuriamųjų veiksmų plano santrauką, įskaitant darbų grafiką, išlaidų sąmatą ir peržiūros nuostatas;
  6. reikalaujamą nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimo trukmę.
36

Šių nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimo terminas turėtų būti kuo trumpesnis, bet ne ilgesnis nei treji metai. Jei, suėjus šiam terminui, klausimai, dėl kurių buvo priimta nukrypti leidžianti nuostata, nėra išsprendžiami, valstybės narės gali pratęsti nukrypti leidžiančios nuostatos galiojimą dar trejiems metams apie tai informuodamos Komisiją. Išimtinėmis aplinkybėmis valstybė narė gali prašyti Komisijos leisti priimti trečią nukrypti leidžiančią nuostatą papildomam ne ilgesniam nei trejų metų laikotarpiui.

37

Reikalaujama, kad valstybės narės per du mėnesius informuotų Komisiją apie bet kokią nukrypti leidžiančią nuostatą, susijusią su DVTOT. Apie su MVTOT susijusias nukrypti leidžiančias nuostatas reikia pranešti tik priėmus ir pradėjus taikyti antrą nukrypti leidžiančią nuostatą.

38

Vengrijoje, baigiant galioti trečiai nukrypti leidžiančiai nuostatai, kuri taikyta iki 2012 m. pabaigos, beveik 80 % vandens tiekimo objekto teritorijų, kurioms buvo taikoma ši nuostata (289 iš 365), vis dar neatitiko direktyvos reikalavimų. Galiausiai priemonės, kurių ėmėsi Vengrijos valdžios institucijos, kad pagerintų padėtį teritorijose, kurioms taikoma nukrypti leidžianti nuostata, ėmė duoti rezultatų. 2016 m. balandžio mėn. 66 iš 365 VTOT neatitiko GVD reikalavimų. Tuo tarpu Komisija, atsižvelgdama į praleistą terminą, 2016 m. gegužės mėn. pradėjo prieš Vengriją pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

39

Rumunijos stojimo sutartyje taip pat buvo numatytos nukrypti leidžiančios nuostatos29, kurios galiojo iki 2010 m. pabaigos arba 2015 m. pabaigos. Nuo įstojimo Rumunija informavo Komisiją apie septynias vėlesnes nukrypti leidžiančias nuostatas (t. y. antras nukrypti leidžiančias nuostatas), kurių galutiniai terminai nustatyti 2014–2018 m. laikotarpiu. Tačiau Rumunijos sveikatos ministerijos duomenimis 2015 m. pabaigoje vis dar buvo 335 vandens tiekimo objekto teritorijos, kuriose vanduo buvo tiekiamas apytiksliai 762 000 žmonėms (maždaug 3,8 % visų Rumunijos gyventojų) ir kuriose kokybės standartai kai kurių parametrų atžvilgiu buvo ne visiškai įgyvendinti. Pasak Rumunijos valdžios institucijų, 2014–2020 m. laikotarpiu pagal veiksmų programą „Didelės apimties infrastruktūros projektai“, nacionalinę kaimo plėtros programą (NKPP) ir nacionalinę vietos plėtros programą planuojama imtis papildomų priemonių, kad būtų užtikrinta atitiktis GVD.

40

Iki šios ataskaitos paskelbimo Bulgarijoje nebuvo taikytos nukrypti leidžiančios nuostatos. Vis dėlto, pasak Bulgarijos sveikatos ministerijos, šalyje yra keletas vietovių, kuriose susiduriama su atitikties klausimais. Rimčiausios problemos yra susijusios su nitratais / nitritais ir aktualios maždaug 300 MVTOT. Maždaug 150 šių MVTOT nesilaikymo problemų yra sisteminės ir susijusios su žemės ūkio praktika30. Todėl galima apskaičiuoti, kad apytiksliai 124 000 žmonių, t. y. 1,7 % visų gyventojų, naudoja geriamąjį vandenį, kuris ne visiškai atitinka GVD reikalavimus.

41

Visose trijose valstybėse narėse, nepaisant to, ar jose taikoma nukrypti leidžianti nuostata, vis dar yra vartotojų, kurie neturi prieigos prie tinkamos kokybės geriamojo vandens. Valstybės narės imasi padėtį gerinančių veiksmų, tačiau kartais tai daro pavėluotai, kaip tai yra Vengrijos atveju. Rumunijoje tokie veiksmai šiuo metu įgyvendinami, tačiau dar per anksti vertinti jų veiksmingumą.

Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų priežiūros mechanizmų trūkumai

Kai kurios valstybės narės vėluoja pateikti stebėjimo duomenis
42

Trys apibendrinamosios ataskaitos (žr. 5–7 dalis), apimančios 2002–2013 m., buvo paskelbtos vidutiniškai pavėlavus daugiau nei 17 mėnesių. 2 lentelėje nurodytos 2002–2013 m. laikotarpio apibendrinamųjų ataskaitų privalomo parengimo datos ir faktinės paskelbimo datos.

2 lentelė

Apibendrinamųjų ataskaitų privalomo parengimo datos ir faktinio paskelbimo datos

Apibendrinamoji ataskaita Parengimo data Paskelbimo data Vėlavimas
2002–2004 m. 2006 m. lapkričio mėn. 2007 m. gruodžio mėn. 13 mėnesių
2005–2007 m. 2009 m. lapkričio mėn. 2011 m. gruodžio mėn. 25 mėnesiai
2008–2010 m. 2012 m. lapkričio mėn. 2014 m. birželio mėn. 19 mėnesių
2011–2013 m. 2015 m. lapkričio mėn. 2016 m. spalio mėn. 11 mėnesių
43

Remiantis 2013 m. paskelbtu tyrimu31, taip atsitiko dėl informacijos, kurią turėjo pateikti valstybės narės, sudėtingumo (atsižvelgiant į parametrų skaičių ir išsamios informacijos kiekį), todėl valstybės narės vėluodavo ir pateikdavo ne visą informaciją.

44

2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu dauguma valstybių narių savo duomenis pateikė iki nustatyto galutinio termino (2015 m. vasario mėn.)32. Tačiau dviem valstybėms narėms (Graikijai ir Italijai) prireikė beveik šešių papildomų mėnesių duomenims pateikti, o viena valstybė narė – Vengrija – duomenis pateikė 2016 m. balandžio mėn., t. y. vėluodama daugiau nei metus.

Aplankytos valstybės narės nesilaikė visų stebėjimo reikalavimų
45

GVD leidžiama sumažinti arba panaikinti tam tikrų parametrų, visų pirma rodiklių parametrų, stebėjimą. Apskritai valstybė narė gali sumažinti mėginių dėl tam tikrų parametrų, kuriuos reikia patikrinti, skaičių, jeigu:

  1. mėginių, kuriuos reikia patikrinti ne mažiau kaip dvejus metus paeiliui, rezultatai yra pastovūs ir daug geresni už nustatytas ribas, ir
  2. nėra jokių veiksnių, dėl kurių vandens kokybė galėtų pablogėti iki tokios ribos, kurią viršijus imamas mėginys33.
46

Perkėlusios Komisijos direktyvą (ES) 2015/1787, valstybės narės turi galimybę taikyti nuostatas, leidžiančias nukrypti nuo parametrų ir mėginių ėmimo dažnumo, su sąlyga jei atliktas rizikos vertinimas34 (žr. 61–63 dalis).

47

Trijų aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai atitinka GVD nustatytus stebėjimo reikalavimus. Tačiau nustatėme keletą neatitikties atvejų, susijusių su faktiškai atliktu stebėjimu. Kas trejus metus teikiamose ataskaitose nurodomas DVTOT, kurių stebėjimas buvo atliekamas pagal kiekvieną parametrą, procentinis dydis. 2011–2013 m. ataskaitose pastebėjome, kad visose trijose aplankytose valstybėse narėse visose DVTOT buvo stebimi ne visi parametrai ir nepateikta jokio pagrindimo ar paaiškinimų dėl galimų stebėjimo išimčių. Pavyzdžiui, apie mikroelementus35 pranešta vidutiniškai dėl 81 % Bulgarijos ir Vengrijos DVTOT ir tik dėl 41 % Rumunijos DVTOT.

48

Šią tendenciją nustatėme ir kai kuriuose nagrinėtuose ERPF / SF projektuose, kuriuose pastebėjome, kad stebėjimas nebuvo atliekamas pagal GVD. Visų pirma patikrinta mažiau parametrų, nei reikalaujama pagal GVD.

49

Bulgarijoje nepakankamos stebėjimo problemą pripažįsta nacionalinės valdžios institucijos. Kaip nurodyta 2012 m. Bulgarijos nacionalinėje aplinkos ataskaitoje, dauguma vandens tiekėjų dėl kai kurių parametrų (pvz., benzo(a)pireno, stibio, gyvsidabrio ir daugiaciklių aromatinių angliavandenilių) nesilaikė GVD nustatyto stebėjimo reikalavimo, susijusio su tūriu ir dažnumu36. Be to, ne visos didelės vandens tiekimo objekto teritorijos buvo stebimos pagal visus parametrus. Pirmiau minėtų parametrų stebėjimas buvo atliekamas vidutiniškai tik 66 % DVTOT atžvilgiu.

50

Be to, remiantis preliminariais 2014 ir 2015 m. duomenimis, tam tikri parametrai, pvz., chromas, geležis ir enterokokai, nebuvo stebimi visose MVTOT: geležies stebėjimas buvo vykdomas apytiksliai 90 % MVTOT, o chromo ir enterokokų – 80 % MVTOT. Kadangi MVTOT Bulgarijoje vandenį tiekia maždaug 1,7 mln. gyventojų37, tai reiškia, kad, remiantis skaičiavimais, 330 000 žmonių naudojosi MVTOT tiekiamu vandeniu, kuris nebuvo patikrintas dėl enterokokų. Tuo pat metu tikrintose MVTOT neatitikties lygis viršijo 2 %.

51

Pasak Bulgarijos valdžios institucijų, laboratorijų pajėgumai nėra pakankami: visapusiškas mėginių patikras galima atlikti tik 28 regioninėse sveikatos inspekcijų laboratorijose, o bromato koncentraciją galima patikrinti tik dviejose iš šių laboratorijų. Šiuo metu pagal 2014–2020 m. veiksmų programą „Aplinka“ vykdoma regioninių sveikatos inspekcijų analitinių pajėgumų stiprinimo procedūra.

EAA patikrų dėl valstybės narės ataskaitų apie atitiktį teikimą metu nenustatyta neatitikimų
52

Valstybių narių teikiamus atitikties stebėjimo duomenis Komisijos vardu tikrina EAA. Atlikdama dokumentų patikrinimą, EAA neatlieka patikrų vietoje, todėl iš esmės patikrinimo taikymo sritis yra ribota. Taip pat nustatyti atvejai, kai dėl patikimumo patikrinimų EAA būtų galėjusi nustatyti valstybių narių teikiamų ataskaitų neatitikimus:

  • netikslumai, susiję su bendru analizių dėl parametro „koliforminės bakterijos“ Rumunijoje (žr. 4 langelį) skaičiumi (taigi ir vėlesniu viršijimų dažniu), ir
  • klaida, susijusi su parametru „nitritai“ Bulgarijoje, kuris iš tikrųjų reiškia nuorodą į parametrą „nitratai“.

4 langelis

Valstybių narių atitikties GVD ataskaitų netikslumai, kuriuos galėjo nustatyti EAA

2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu38:

  • bendras analizių dėl koliforminių bakterijų, apie kurias pranešta 2013 m., skaičius – 7 71739 ir
  • šio parametro viršijimų dažnis yra apytiksliai 15,5 %.

Tačiau 2013 m. metinėje ataskaitoje apie geriamojo vandens kokybę40 teisingai nurodyta, kad:

  • bendras parametro „koliforminės bakterijos“ analizių skaičius 2013 m. buvo 67 475, todėl
  • teisingas viršijimų dažnis buvo maždaug 1,8 %.

Kadangi bendras parametro „koliforminės bakterijos“ analizių skaičius 2011 ir 2012 m. atitinkamai buvo 65 871 ir 71 877, o už 2013 m. nurodytas skaičius sudarė tik vieną dešimtąją šių skaičių, šią klaidą buvo galima lengvai nustatyti.

Be to, kelių kitų parametrų, pvz., geležies, mangano, kolonijas sudarančių vienetų skaičiaus, analizių skaičius, apie kurį pranešta 2011–2013 m. ataskaitų rezultatų dalyje, taigi ir viršijimų dažnumas, skiriasi nuo 2013 m. metinėje ataskaitoje paskelbto analizių skaičiaus.

Trūksta informacijos apie mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms taikomų stebėjimo reikalavimų įgyvendinimą
53

MVTOT tiekia geriamąjį vandenį apytiksliai 65 mln. ES gyventojų. Remdamasi 2010 m. duomenimis, Komisija apskaičiavo, kad visoje ES daugiau nei vienas trečdalis MVTOT nebuvo tinkamai stebimos arba tiekiamas geriamasis vanduo neatitiko visų kokybės standartų41. 2010 m. trijose aplankytose valstybėse narėse procentinis MVTOT, kurios nebuvo tinkamai stebimos, dydis buvo aukštas: 44 % Rumunijoje, 60 % Vengrijoje ir beveik 100 % Bulgarijoje, palyginti su 27 % ES vidurkiu.

54

2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu apytiksliai pusė valstybių narių teikė informaciją apie MVTOT ir nurodė, kad bendras atitikties lygis (pagal visus parametrus) sudarė daugiau nei 98 %42. Komisija toliau vertino MVTOT atitiktį 2016 m. vasarą atlikdama apklausą. 21 valstybė narė atsakė į apklausos klausimus ir patvirtino, kad bendra mikrobiologinių rodiklių atitiktis buvo 98 %.

55

Tačiau pagal GVD ataskaitų apie MVTOT teikti neprivaloma. Komisija negali patikrinti, ar stebėjimas vykdomas taip, kaip apie jį pranešama, ir privalo daryti prielaidą, kad valstybės narės ataskaitas teikia sąžiningai, laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo43.

56

Tačiau, ar taip yra iš tikrųjų, nėra visiškai aišku, ir Komisija pastaraisiais metais ėmėsi įvairių iniciatyvų, kad paskatintų valstybes nares tinkamai stebėti savo MVTOT. 2011 m. Komisija paskelbė tyrimą dėl mažųjų vandens tiekimo sistemų rizikos vertinimo įgyvendinimo44. Be to, 2014 m. Komisija priėmė rekomendacinį dokumentą, įskaitant su mažosiomis vandens tiekimo sistemomis susijusios gerosios patirties nustatymą45. Šių rekomendacijų rezultatai, atsižvelgiant į pagerėjusį MVTOT stebėjimą, bus matomi tik kai valstybės narės atsiųs savo duomenis už kitą ataskaitinį laikotarpį (2014–2016 m.), o tai bus 2018 m. pradžioje.

Informacija apie geriamojo vandens kokybę vartotojams yra sunkiai prieinama

57

Reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti naujausią reikiamą informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę46. Trijose aplankytose valstybėse narėse šis reikalavimas yra tinkamai perkeltas į nacionalinės teisės aktus.

58

Tačiau pastebėjome, kad Komisija nepaskelbė jokių valstybėms narėms skirtų rekomendacijų, kaip šiuo atžvilgiu įgyvendinti GVD reikalavimus. 2016 m. vertinimo tyrime nustatyta, kad praktika, susijusi su tokios informacijos prieinamumo klientams užtikrinimu, valstybėse narėse ir net tarp vienos valstybės narės vandens tiekėjų labai skyrėsi47.

59

Išnagrinėję ERPF / SF projektus, nustatėme, kad vartotojai ne visada galėjo lengvai gauti tokią informaciją, išskyrus atvejus, kai jos prašydavo patys piliečiai, arba vandens tinkle įvykdavo nelaimingas atsitikimas. Vengrijoje 2017 m. vartotojai galėjo susipažinti su nuo 2014 m. kaupiama informacija48. Viename Bulgarijos projekte49 ir viename Rumunijos projekte50 vartotojai galėjo susipažinti su nuo 2015 m. kaupiama informacija. Kitame Rumunijos projekte51 informacija apskritai nebuvo paskelbta, bet teikiama tik paprašius. Šiuo atveju po audito vizito vandens tiekėjo svetainė buvo atnaujinta, o nuo 2017 m. vasario mėn. paskelbti 2016 m. duomenys.

Geriamojo vandens direktyvos peržiūros klausimas įtrauktas į 2017 m. Komisijos darbo programą

Po 2003, 2008 ir 2013 m. Komisijos atliktų peržiūrų GVD pirmą kartą persvarstyta 2015 m. spalio mėn.
60

Komisija direktyvos priedus ne rečiau kaip kas penkerius metus peržiūri atsižvelgdama į mokslinę ir techninę pažangą ir prireikus privalo pateikti pasiūlymus dėl pakeitimų52. Pirmoji peržiūra atlikta 2003 m. Šios peržiūros metu Komisija surengė konsultacijas su sveikatos ar aplinkos ministerijų, vandens asociacijų ir mokslinių tyrimų grupių atstovais, kurios atskleidė, kad mikrobiologiniam stebėjimui reikėtų skirti daugiau dėmesio, nes vartotojai dažniau nukenčia nuo infekcijų, o ne nuo apsinuodijimų.

61

2008 m. atlikdama antrą peržiūrą, Komisija užsakė išorės tyrimą dėl galimų GVD persvarstymų53. Šiame tyrime rekomenduota GVD numatyti geriamojo vandens saugos planavimą (GVSP). GVSP koncepciją, kurią 2004 m. nustatė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO), sudaro išsamus rizikos vertinimas ir rizikos valdymo metodas, kuris apima visus vandens tiekimo etapus nuo vandens ėmimo iki tiekimo vartotojui54. 2010 m. tyrimas atnaujintas daugiau dėmesio skiriant GVSP. Po šių dviejų tyrimų 2010 m. lapkričio mėn. Komisija padarė išvadą, kad tuo metu GVD nereikėjo persvarstyti.

62

Nuo 2013 m. Komisija, atlikdama trečią peržiūrą, surengė daugybę susitikimų ir praktinių seminarų, susijusių su GVD įgyvendinimu ir galimu persvarstymu55. Remdamasi šia trečia peržiūra, Komisija nusprendė persvarstyti GVD II ir III priedų tekstą.

63

Direktyva, kuria persvarstyti GVD II ir III priedai, buvo priimta 2015 m. spalio mėn. ir valstybės narės turėjo ją perkelti į nacionalinės teisės aktus per 24 mėnesių laikotarpį56. Naujame II priede numatyta galimybė lanksčiau atlikti geriamojo vandens stebėjimą, jei, vadovaujantis PSO rekomendacijose dėl geriamojo vandens kokybės nustatytu vandens saugos plano parengimo principu, atliekamas rizikos vertinimas. Tai leis stebėjimo šaltinius nukreipti ten, kur jų labiausiai reikia, ir apsvarstyti galimybę sumažinti stebėjimo mastą, jei tai galima atsižvelgiant į rizikos vertinimo rezultatus. Naujame III priede pateikiamos persvarstytos parametrų analizės specifikacijos.

Komisija nustatė, kad, siekiant pašalinti papildomus trūkumus, reikia papildomai persvarstyti GVD
64

2014 m. gruodžio mėn. atsižvelgdama į Europos piliečių iniciatyvą Right2Water (žr. 19 dalį) ir į reglamentavimo kokybės programą (angl. REFIT), Komisija pradėjo tyrimą dėl GVD. Šiuo tyrimu siekta pagrįsti atliekamą vertinimą, kuriuo siekiama išsiaiškinti, ar reikalingas GVD persvarstymas; šis tyrimas buvo paskelbtas 2016 m. gegužės mėn.57

65

Remdamasi šiuo tyrimu, Komisija 2016 m. priėmė tarnybų darbinį dokumentą, kuriame padarė išvadą, kad GVD atitiko joje nustatytus tikslus prisidėti prie žmonių sveikatos apsaugos58. Tyrime taip pat nustatyta keletas tobulintinų sričių, visų pirma poreikis:

  • persvarstyti parametrus, kad jie labiau atitiktų saugumo planavimą ir rizika pagrįstą požiūrį;
  • sustiprinti GVD nuostatas siekiant užtikrinti naujausios informacijos prieinamumą vartotojams;
  • spręsti su geriamuoju vandeniu besiliečiančių medžiagų klausimą.
66

2015 m. lapkričio mėn. Komisija pradėjo su geriamuoju vandeniu besiliečiančių medžiagų tyrimą, kuris buvo paskelbtas 2017 m. kovo mėn.59 Šiuo metu atliekamas poveikio vertinimas, kurį irgi planuojama paskelbti 2017 m. pabaigoje. Šis tyrimas padės Komisijai atlikti GVD peržiūrą, kuri įtraukta į Komisijos 2017 m. darbo programą60.

67

Be to, 2015 m. gruodžio mėn. Komisija pradėjo „Bendradarbiavimo geriamojo vandens parametrų srityje projektą“, kurį įgyvendino PSO Europos regiono biuras. Vykdant šį 18 mėnesių trukmės projektą, bus peržiūrėti ir įvertinti paskutiniai turimi įrodymai, siekiant sukurti pagrindą siūlyti peržiūrėtų parametrų sąrašą, kuris bus įtrauktas į peržiūrėtos GVD I priedą61.

Visi nagrinėti ERPF / SF projektai padėjo pagerinti vandens kokybę atitinkamose vietovėse, tačiau vandens nuostoliai išlieka bendra problema

68

Šio audito metu nagrinėjome devynis ERPF / SF projektus, po tris kiekvienoje iš aplankytų valstybių narių, kad įvertintume, kaip ES finansuojami projektai padėjo siekti GVD tikslų. 2 diagramoje pateikiama nagrinėtų projektų apžvalga. Papildomą informaciją apie kiekvieną projektą galima rasti V priede.

2 diagrama

Nagrinėtų projektų apžvalga

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

69

Šiuose projektuose tikrinome, ar tai buvo tinkamos priemonės siekiant pagerinti prieigą prie geros kokybės geriamojo vandens arba sumažinti vandens nuostolius. Mūsų vertinimas buvo pagrįstas:

  • projekto dokumentacijos, pvz., paraiškų, dotacijų susitarimų, galutinių ataskaitų, laboratorijų protokolų ir kitų su projektų įgyvendinimų susijusių dokumentų, peržiūra ir
  • pokalbiais su vandens tiekėjais, projektų naudos gavėjais ir vadovaujančiomis institucijomis.
70

Projektų naudos gavėjai buvo savivaldybės arba savivaldybių ar apskričių asociacijos. Visi Bulgarijos ir Rumunijos projektai buvo mišrūs: be geriamojo vandens klausimų, jais taip pat buvo sprendžiami su nuotekomis susiję klausimai, kurie abiejose šalyse buvo prioritetiniai.

71

Penki iš devynių nagrinėtų projektų buvo didelės apimties projektai. Šiuos penkis projektus rengti padėjo ir nepriklausomas konsultacijas naudos gavėjams ir kompetentingoms nacionalinėms administracijoms teikė priemonė JASPERS62 (techninė tarnyba, kurią bendrai įsteigė Komisija, Europos investicijų bankas ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas).

72

Visuose nagrinėtuose projektuose nustatėme, kad padėtis prieš įgyvendinimą, įskaitant informaciją apie vandens kokybę, vandentiekiu besinaudojančius gyventojus ir tiekimo tinklo statusą (pvz., infrastruktūros amžius ir vandens nuostolių procentinis dydis), buvo tinkamai įvertinta ir aprašyta dotacijos paraiškoje.

Apskritai nagrinėtais ERPF / SF projektais, kurie buvo įgyvendinti, įgyvendinta didžioji dalis jų tikslų, tačiau kartais projektus buvo vėluojama įgyvendinti

Projektų sėkmė
73

Mes patikrinome nagrinėtuose ERPF / SF projektuose, kurie buvo įgyvendinti, nustatytus tikslus ir rodiklius. Padarėme išvadą, kad pagrindiniai projektų tikslai, susiję su vandens kokybės pagerinimu, prieigos prie geriamojo vandens padidinimu arba vandens nuostolių sumažinimu, kaip nustatyta atitinkamose projektų sąnaudų ir naudos analizėse, galimybių studijose, dotacijų susitarimuose ar projektų paraiškose, buvo pasiekti (žr. 3 lentelę).

3 lentelė

Pagrindiniai nagrinėtų ERPF / SF projektų tikslai

Valstybė narė Pagrindiniai tikslai, kurių buvo siekiama nagrinėtais projektais Pagrindinė veikla, susijusi su geriamuoju vandeniu
Bulgarija Pagerinti vandens kokybę.
Sumažinti vandens nuostolius.
Rekonstruoti nuotekų valymo įrenginį ir siurblines (didelės apimties projektas) ir pakeisti senus vamzdynus.
Vengrija Pagerinti vandens kokybę. Atnaujinti vandens paskirstymo tinklą ir pastatyti naujas siurblines, nutiesti vandentiekio sistemą tarp esamo paskirstymo tinklo ir naujų vandens gamybos sistemų, išgręžti naujus gręžinius siekiant eksploatuoti naujus vandens baseinus ir pastatyti naujus nuotekų valymo įrenginius.
Rumunija Pagerinti vandens kokybę.
Padidinti prieigą prie geriamojo vandens.
Sumažinti vandens nuostolius.
Atnaujinti ir pastatyti nuotekų valymo įrenginius, išgręžti vandens gręžinius ir pastatyti rezervuarus, praplėsti ir atnaujinti paskirstymo tinklą.
74

Bulgarijoje įgyvendinant didelės apimties projektą buvo rekonstruotas Gabrovo nuotekų valymo įrenginys ir siurblinės (žr. 4 nuotrauką). Be to, visuose trijuose projektuose buvo atnaujinti tinklo vamzdžiai ir gauti veiklos leidimai.

4 nuotrauka

Vandens valymo įrenginiai Gabrove (Bulgarijoje)

©Veiksmų programos „Aplinka“ vadovaujančioji institucija (Bulgarija).

75

Vengrijoje bandymų rezultatai parodė pagerėjusią vandens kokybę visuose trijuose nagrinėtuose projektuose. Tačiau du projektai (Bėkėše ir Seksarde) audito vizito metu dar neveikė. Be to, viename iš projektų (Seksarde), siekiant užtikrinti ilgalaikę atitiktį GVD, reikės papildomų investicijų. Taip atsitiko dėl prasto planavimo (žr. 5 langelį).

5 langelis

Papildomos investicijos, kurių reikės vienam SF projektui Vengrijoje (Seksarde)

Dėl pastaraisiais metais labai žemo Dunojaus upės lygio (vidutinis vandens lygis 2015 m. buvo 124 cm, palyginti su 150–250 cm ankstesniais metais) neapdorotame vandenyje atsirado didesnė nei įprasta geležies ir mangano koncentracija. Dėl šios priežasties mėginiai neatitiko su manganu susijusio parametro ir geležies koncentracijos, kurie buvo artimi tiekiamam geriamajam vandeniui taikomai ribai. Siekiant užtikrinti ilgalaikę atitiktį, paaiškėjo, kad reikia didesnių geležies ir mangano šalinimo pajėgumų, kurie 2014–2020 m. laikotarpiu bus bendrai finansuojami ES lėšomis, šiuo tikslu įgyvendinant 876 mln. HUF (Vengrijos forintų) (2,8 mln. eurų) projektą.

Tačiau vandens lygis Dunojaus upėje, kuris, pasak projekto vykdytojo, lėmė šią situaciją, nėra neįprastas ir papildomas investicijas buvo galima numatyti. Panašūs žemi lygiai jau buvo užregistruoti 2003 ir 2011 metais63.

5 nuotrauka

Gręžinys, iš kurio tiekiamas krantinio filtravimo Dunojaus upės vanduo (Vengrija)

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

76

Rumunijoje viename iš trijų nagrinėtų projektų, – Klužo ir Selažo apskrityje – kuriuo buvo siekiama pagerinti geriamojo vandens valymą ir paskirstymą, pasiekti nustatyti tikslai, o viename Kelerašyje įgyvendinamame projekte tikslai pasiekti tik iš dalies (žr. 6 langelį).

6 langelis

Iš dalies pasiekti Rumunijos projekto tikslai (Kelerašis)

Vienas iš projekto tikslų buvo iki 19 % sumažinti vandens nuostolius. Veiklos rodiklis „fiziniai vandens nuostoliai“ nebuvo pasiektas dėl nepakankamai įvertintų vandens nuostolių iki projekto. Tiesą sakant, įverčiai (34 %) buvo susiję tik su vandens nuostoliais paskirstymo tinkle, ir buvo pagrįsti 2006–2007 m. duomenimis, kai dar nebuvo įdiegta vandens baseino, siurbimo ir paskirstymo matavimo sistema ir kai ne visi vartotojai buvo aprūpinti skaitikliais.

Baigus įgyvendinti projektą (2016 m. liepos mėn.), pranešta, kad vandens nuostoliai sudarė apytiksliai 56 %. 2016 m. pabaigoje vandens nuostoliai sumažinti iki mažiau nei 51 %. Vertė, apie kurią pranešta įgyvendinus projektą, atspindi vandens nuostolius visoje vandens sistemoje, įskaitant vandens ėmimą ir valymą. Be to, antroji didelių vandens nuostolių, apie kuriuos pranešta galutinėje ataskaitoje, priežastis yra ta, kad darbų sutartis, kuri turėjo būti įvykdyta 2013 m. kovo mėn., buvo baigta vykdyti tik 2016 m. birželio mėn.; taip atsitiko dėl įmonės, su kuria iš pradžių buvo sudaryta sutartis, bankroto.

Kalbant apie geriamojo vandens kokybės gerinimo tikslą, pažymėtina, kad po projekto įgyvendinimo atlikti bandymai parodė, jog vandens kokybė atitiko reikalaujamą standartą visose savivaldybėse, išskyrus vieną (Lehliu), o 2015 m., atlikus laisvojo atliekamojo chloro ir amonio analizę, pranešta apie ribas viršijančias vertes atitinkamai daugiau kaip 9 % ir beveik 17 % atvejų. Pasak projekto naudos gavėjo, šie parametrai buvo viršyti vasarą (liepos, rugpjūčio mėn.), kai žmonėms vartoti skirto vandens valymo pajėgumai pasiekė maksimalius pajėgumus, o pradiniam valymui skirto chloro kiekis nebuvo pakankamas.

77

Trečio, Konstancos regione įgyvendinamo, projekto išdirbio rodikliai, susiję su fizinės infrastruktūros atnaujinimu arba statyba64, taip pat buvo pasiekti, tačiau veiklos tikslų įgyvendinimą bus galima patikrinti tik tuomet, kai 2019 m. bus užbaigta 2014–2020 m. laikotarpiu finansuojama darbų dalis (žr. 79 dalį).

6 nuotrauka

Laboratorijos analizės Kelerašyje (Rumunija)

Šaltinis: Europos Audito Rūmai.

78

Bulgarijoje projekto naudos gavėjų buvo prašoma užbaigus projektą pateikti savo vadovaujančiosioms institucijoms ataskaitas apie projektų išdirbį ir finansinį įgyvendinimą, o ne apie projektų poveikį. Pavyzdžiui, pagrindinės problemos, kurias buvo planuojama išspręsti Bulgarijoje įgyvendinamais projektais, buvo susijusios su vandens nuostoliais ir paslaugų teikimo sutrikimais. Vis dėlto, dotacijų susitarimuose nebuvo nustatyti jokie konkretūs rodikliai, susiję su šiais dviem aspektais. Tačiau mūsų auditas galėtų patvirtinti, kad visi nagrinėti ERPF / SF projektai prisidėjo prie nuostolių mažinimo ir paslaugų teikimo sutrikimų šalinimo.

Vėlavimai įgyvendinant projektus
79

Visi nagrinėti Vengrijos ir Rumunijos projektai baigti įgyvendinti vėliau, nei planuota. Vengrijos projektus vėluota įgyvendinti nuo šešių iki aštuonių mėnesių, palyginti su pradiniuose dotacijų susitarimuose nustatytais terminais. Du iš trijų Rumunijos projektų buvo vėluojama įgyvendinti daugiau nei 30 mėnesių. Trečio projekto, kuris turėjo būti baigtas 2015 m. lapkričio mėn., įgyvendinimo terminas pratęstas iki 2014–2020 m. programos laikotarpio dėl įmonės nemokumo ir dabar numatoma jo užbaigimo data yra 2019 m. pabaiga. Padėtis buvo pastebimai geresnė Bulgarijoje, kurioje du projektai buvo užbaigti nedaug vėluojant (trimis mėnesiais), o trečias projektas buvo baigtas laiku.

Finansinis projektų įgyvendinimas
80

Vengrijoje tik vienas iš nagrinėtų projektų buvo įgyvendintas neviršijant pradinės sąmatos. Kituose dviejuose nagrinėtuose projektuose (Bėkėše ir Seksarde) galutinės išlaidos viršytos daugiau nei 20 % ir 9 %, palyginti su dotacijos susitarime nustatytomis išlaidomis. Abiem atvejais po viešųjų pirkimų procedūros išlaidų padidėjimas buvo susijęs su didesnėmis nei numatytos statybų išlaidomis. Vadovaujančioji institucija pritarė šioms padidėjusioms išlaidoms ir keletą kartų iš dalies pakeitė dotacijos susitarimą. Tai taip pat lėmė padidėjusį ES finansavimą.

81

Kita vertus, kalbant apie Bulgarijos ir Rumunijos nagrinėtus projektus, pažymėtina, kad galutinės išlaidos buvo gerokai mažesnės (19–33 %), palyginti su dotacijos susitarime numatyta biudžeto suma. Taip iš esmės atsitiko dėl viešojo pirkimo procedūrų metu sutaupytų lėšų. Sumažinus vieno Bulgarijos (Gabrovas) didelės apimties projekto išlaidas, buvo peržiūrėta ir projekto taikymo sritis (žr. 7 langelį).

7 langelis

Sumažintos Bulgarijos didelės apimties projekto išlaidos (Gabrovas)

Prie projekto paraiškos pridėtoje sąnaudų ir naudos analizėje buvo daroma neteisinga prielaida dėl didesnio vandens suvartojimo, kurį lemtų gyventojų skaičiaus augimas. Tačiau gyventojų skaičius, tiesą sakant, sumažėjo. Atsižvelgiant į šią neteisingą prielaidą, buvo iš naujo įvertintas pasiūlyme nurodytas reikalingo vandens tūris, taip pat vandens valymo įrenginiui reikalingos investicijos. Projekto įgyvendinimo metu projekto planas buvo pritaikytas prie tikroviškesnio demografinio scenarijaus ir vandens vartojimo poreikių. Todėl projekto išlaidos, įskaitant lėšas, sutaupytas per viešųjų pirkimų procedūras, sumažėjo 33 %.

Nuostoliai geriamojo vandens tiekimo sistemoje vis dar dideli

82

Vandens nuostolius iš esmės sudaro vandens nuotėkis iš sistemos prieš tai, kai jis pasiekia galutinį vartotoją (techniniai arba fiziniai nuostoliai), ir sunaudotas vanduo, už kurį nesumokėta, pvz., neteisėtai prisijungus prie tiekimo sistemos arba netinkama vartojimo apskaita (komerciniai arba regimi nuostoliai)65. Dėl pirmosios rūšies pajamų neduodančio vandens be reikalo padidėja gamybos sąnaudos (nes reikia pagaminti daugiau vandens nei reikalinga), o antroji rūšis yra susijusi su prarastomis pajamomis. Vandens nuostoliai paprastai apskaičiuojami remiantis vandens įtekėjimo ir ištekėjimo balansu sistemoje.

83

Remiantis 2015 m. Pasaulio banko tyrimu66, 2012 m. vidutinis vandens nuostolių lygis ES buvo apytiksliai 34 %. Iš aplankytų valstybių narių tik Vengrija pranešė apie mažesnį procentinį dydį (24 %). Rumunija praneša apie 40 % dydžio vandens nuostolius, o Bulgarija – apie daugiau nei 60 % dydžio vandens nuostolius (žr. 3 diagramą). Visose trijose valstybėse narėse vandens nuostoliai 2005–2013 m. (arba Rumunijoje 2007–2013 m.) faktiškai padidėjo. Didesnius vandens nuostolius, apie kuriuos pranešta, ypač Rumunijoje, daugiausia lėmė geresnė apskaita, kuri leidžia tiksliau išmatuoti nuotėkį.

3 diagrama

Vandens nuostolių proporcija (%) – Bulgarija, Rumunija ir Vengrija

Pastaba: Rumunija pateikė 2007 m. duomenis.

Šaltinis: Duomenys surinkti iš valstybių narių (ministerijų, nacionalinių statistikos tarnybų ir vandens paslaugų teikėjų asociacijos).

84

Komisija nustatė, kad trijose aplankytose šalyse 2014–2020 m. laikotarpiu padidėjo efektyvaus vandens naudojimo, įskaitant vandens nuostolių mažinimą, poreikis67. Be to, 2015 m. Komisija paskelbė ES gerosios patirties, susijusios su nuotėkio valdymu, informacinį dokumentą, kad padėtų valstybėms narėms išspręsti šiuos klausimus ir pateiktų rekomendacijas dėl politikos struktūros siekiant, kad vandens tiekėjai efektyviau naudotų vandenį visoje ES68. Bulgarijoje nuo 2012 m. Tarybos parengtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose taip pat pabrėžiamas poreikis gerinti vandens valdymą69.

85

Vengrijoje 2008 m. Vandens paslaugų teikėjų asociacija atliko lyginamąjį tyrimą, kuriame padarė išvadą, kad vidutiniai vandens nuostoliai Vengrijoje 2008 m. siekė apytiksliai 15–17 % (10–13 % tarp keturių geriausius veiklos rezultatus pasiekusių paslaugų teikėjų ir 40 % kalbant apie blogiausią paslaugų teikėją). 2007–2013 m. programos laikotarpiu vandens nuostolių sumažinimas iki mažesnio nei 20 % lygio buvo vienas iš ES bendrai finansuojamų projektų atrankos kriterijų.

86

Rumunijoje tinkle patiriami vandens nuostoliai laikomi priimtinais, jei jie neviršija 15 % viso į paskirstymo sistemą įleisto vandens70. Atnaujinimo arba modernizavimo darbai, kai tinkama, yra privalomi, jeigu vandens nuostoliai (nuo paėmimo iki naudotojo) viršija 20 %. Tačiau dėl riboto finansavimo 2007–2013 m. programos laikotarpiu prioritetas buvo teikiamas prieigos prie vandens gerinimui, taigi ir vandens tinklo plėtimui.

87

Bulgarijoje 60 % siekiantys vandens nuostoliai yra labai dideli, palyginti su kitomis ES šalimis. Kiekvienam vandens tiekėjui nustatyti individualūs tikslai, susiję su vandens nuostoliais, kuriuos jie turi pasiekti iki 2021 m. Taip pat galioja nacionalinis 49 % tikslas, kuris turi būti pasiektas iki 2026 m.71 Be to, 2014–2023 m. vandens tiekimo ir valymo strategijoje nustatytas nacionalinis tikslas, susijęs su vandens nuostolių sumažinimu iki 30 %, kuris turi būti pasiektas iki 2039 m.72

88

4 lentelėje nurodyta padėtis, susijusi su vandens nuostoliais iki nagrinėto projekto įgyvendinimo ir po tokio projekto įgyvendinimo. Kalbant apie devynis nagrinėtus ERPF / SF projektus, pažymėtina, kad vandens nuostolius pavyko sumažinti visuose projektuose, išskyrus vieną (žr. 76 dalį ir 6 langelį). Tačiau, remiantis naujesne informacija, vandens nuostoliai šiame projekte sumažėjo po projekto užbaigimo.

4 lentelė

Vandens nuostoliai iki nagrinėto projekto įgyvendinimo ir po tokio projekto įgyvendinimo

Valstybė narė Projektai Vandens nuostoliai iki projekto Tikslai Vandens nuostoliai po projekto
Bulgarija 1-as projektas (Gabrovas)1 73 % 39 % 44 %
2-as projektas (Veliko Tirnovas)1 70 % (projekto įgyvendinimo vietovėje) 20 % 20 % (projekto įgyvendinimo vietovėje)
3-ias projektas (Panagiurištė)1 60 % (projekto įgyvendinimo vietovėje) Nenustatyta 44 % (projekto įgyvendinimo vietovėje)
Vengrija 1-as projektas (Bėkėšas) 30 % Nenustatyta 28 %
2-as projektas (Seksardas) 13 % Nenustatyta 10,9 %
3-ias projektas (Demrė) 8,8 % Nenustatyta 7,7 %
Rumunija 1-as projektas1 (Kelerašis) 34 % (paskirstymo sistemoje) 19 % 50,4 % (visoje sistemoje, įskaitant vandens ėmimą ir nuotekų valymą)
2-as projektas1 (Konstanca) 64 % 45,2 % 44 %
3-ias projektas1 (Klužas) 42 % 36 % 36,9 %

1Įgyvendinant šiuos projektus atnaujinta tik dalis tinklo, o duomenys apie vandens nuostolius yra prieinami tik dėl viso tinklo.

Siekiant suteikti prieigą prie kokybiško geriamojo vandens ir užtikrinti, kad ES finansuojamos investicijos galėtų būti tinkamai išlaikomos, be ES bendrojo finansavimo, vis dar reikia nemažai lėšų

89

Mes įvertinome, ar aplankytos valstybės narės nustatė papildomo finansavimo poreikius, kad užtikrintų geros kokybės vandens tiekimą savo piliečiams, ir ar įvertino, kaip tai būtų galima užtikrinti pasinaudojant nacionaliniais viešaisiais ir privačiaisiais ištekliais. Be to, išnagrinėjome, ar išlaidų susigrąžinimo principo buvo tinkamai paisoma nustatant vandens tarifus, kad būtų tinkamai išlaikyta esama infrastruktūra.

Numatoma, kad investicijų trūkumas trijose aplankytose valstybėse narėse iki 2020 m. sudarys 6 mlrd. eurų

90

ES biudžeto finansinė parama neturėtų pakeisti nacionalinių viešųjų išlaidų73. Tai reiškia, kad turi būti prieinami pakankami nacionaliniai viešieji ir privatieji ištekliai, kuriais būtų užtikrintas tinkamas investicijų lygis ilguoju laikotarpiu ir išlaikoma esama ES lėšomis sukurta infrastruktūra, nes ji nėra įtraukta į būsimą ES finansavimą.

91

Be to, tos pačios išlaidos gali būti finansuojamos tik vieno ES fondo ar priemonės lėšomis74. Geriamojo vandens projektuose, kurie yra laikomi pajamų duodančiais projektais, gali būti finansuojamos tik tinkamos finansuoti išlaidos, kurių dydis sumažintas potencialiomis grynosiomis pajamomis. Taikant grynųjų pajamų principą, atsižvelgiama ne tik į gaunamų grynųjų pinigų srautus, bet ir į grynųjų pinigų išlaidas, pvz., eksploatavimo (įskaitant priežiūrą) išlaidas ir investicijų pakeitimo išlaidas konkrečiu ataskaitiniu laikotarpiu.

92

Apskritai ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusioms investicijoms ES 13 valstybių narių 2007–2013 m. programos laikotarpiu buvo apie 4 mlrd. eurų, o 2014–2020 m. programos laikotarpiu planuojama suma sudaro apie 3,4 mlrd. eurų. ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams trijose aplankytose valstybėse narėse 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programų laikotarpiais sudarė apie 3,7 mlrd. eurų (5 lentelė).

5 lentelė

ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje

Sumos mln. eurų 2007–2013 m. 2014–2020 m. Iš viso
Bulgarija 166 145 311
Vengrija 529 216 745
Rumunija 1 388 1 261 2 649
Iš viso 2 083 1 622 3 705
93

2014 m. Bulgarija priėmė 2014–2023 m. vandens tiekimo ir valymo strategiją75, kad pagerintų vandens paslaugų kokybę ir užtikrintų ES aplinkos standartų laikymąsi. Pagal šį dokumentą 2014–2023 m. laikotarpiu su geriamuoju vandeniu susiję investavimo poreikiai (ėmimas, valymas, perdavimas ir skirstymas) įvertinti apytiksliai 2,5 mlrd. eurų (5 mlrd. BGN). Pavyzdžiui, finansavimas, susijęs su geriamuoju vandeniu, kurį Bulgarijai 2014–2020 m. laikotarpiu skyrė ES, sudaro maždaug 145 mln. eurų. Tai rodo, kad Bulgarijoje iki 2020 m. trūksta maždaug 1,6 mlrd. eurų76 investicijų.

94

Rumunijoje, siekiant užtikrinti GVD kokybės standartų ir galutinių terminų laikymąsi, valdžios institucijos 2004 m. priėmė „Žmonėms vartoti skirto geriamojo vandens kokybės įgyvendinimo planą“, kuriame nustatyti veiksmai, kurių būtina imtis geriamojo vandens tiekimo srityje, ir susiję finansiniai poreikiai iki 2015 m., kurie įvertinti maždaug 5,6 mlrd. eurų. Ši suma vėliau buvo peržiūrėta 2014–2020 m. veiksmų programoje „Didelės apimties infrastruktūra“ ir padidinta iki 5,8 mlrd. eurų, be 2007–2013 m. laikotarpiu jau padarytų investicijų (ES įnašas – 1,38 mlrd. eurų). Pavyzdžiui, su geriamuoju vandeniu susijusioms investicijoms Rumunijoje 2014–2020 m. skirti ES fondai sudarė apie 1,26 mlrd. eurų. Tai rodo, kad Rumunijoje iki 2020 m. trūksta maždaug 4 540 mln. eurų investicijų.

95

Galiausiai Vengrijoje, nors ir mažesne apimtimi, papildomi nacionaliniai ar kiti ištekliai bus reikalingi tam, kad būtų patenkinti su vandens kokybės gerinimu susiję poreikiai. Remiantis 2013 m. atliktu vertinimu, tam, kad Vengrijoje iki 2020 m. būtų pagerinta vandens kokybė, reikalingos investicijos sudaro 415–460 mln. eurų (130 000–140 000 mln. HUF), o ES asignavimai 2014–2020 m. programos laikotarpiu siekia 216 mln. eurų (67 634 mln. HUF)77. Tai rodo, kad Vengrijai iki 2020 m. trūksta maždaug 244 mln. eurų investicijų.

Naudotojų mokesčių nepakanka projektų tvarumui užtikrinti

96

Finansinis vandens paslaugų teikimo tvarumas užtikrinamas, kai pajamų iš šių paslaugų teikimo pakanka veiklos ir priežiūros sąnaudoms padengti ir kapitalo sąnaudoms susigrąžinti taip sudarant sąlygas pakartotinėms investicijoms. Tai yra išlaidų susigrąžinimo principas.

97

Komisijos gairėse siūloma, kad 2000–2006 m. ir 2007–2013 m. programų laikotarpiais vandens tarifai turėtų padengti bent veiklos ir priežiūros sąnaudas, taip pat didžiąją turto nusidėvėjimo sąnaudų dalį78. Nusidėvėjimas gali būti laikomas apytikslėmis sąnaudomis, reikalingomis infrastruktūros atnaujinimui ateityje.

98

2014–2020 m. programos laikotarpiu veiksmų programos tvirtinamos taikant ex ante sąlygą dėl išlaidų susigrąžinimo, be to, skirtingais vandens panaudojimo būdais turi būti tinkamai prisidedama prie vandens paslaugų išlaidų susigrąžinimo79. Tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra apibrėžti, ką reiškia „tinkamai prisidėti“.

99

Remiantis 2014–2023 m. strategija, įvairiose Bulgarijos vandens įmonėse veiklos išlaidos nėra padengiamos pajamomis, gautomis iš vandens tarifų, nepaisant nuo 2008 m. padidėjusių tarifų (nuo 2008 iki 2011 m. vandens tiekimo tarifai padidėjo 16 % – nuo 1,19 BGN/m³ iki 1,38 BGN/m³). Tiesą sakant, remiantis visais strategijoje aprašytais scenarijais, bendrų tarifų už vandenį ir nuotekas vidurkis iki 2024 m. turės padidėti tiek, kad pasiektų vidutiniškai dvigubą 2011 m. galiojusį tarifą, kad būtų įgyvendintas atitikties ir tvarumo tikslas.

100

Išlaidų susigrąžinimo principo nepaisymas kelia didelę riziką ES bendrai finansuojamos infrastruktūros tvarumui. Pavyzdžiui, Bulgarijoje kasmet reikėtų vidutiniškai daugiau nei 400 mln. eurų (800 mln. BGN) vien tik tam, kad būtų išlaikytas dabartinės būklės tinklo ilgis ir vidutinis amžius. Tačiau 2007–2011 m. kasmet vidutiniškai investuota mažiau nei 100 mln. eurų (200 mln. Bulgarijos levų (BGN)80.

101

Kartu vandens paslaugos socialiniu požiūriu turi būti įperkamos klientams. Komisijos gairėse81 nurodytas bendrai pripažintas priimtinos kainos lygis yra 4 % namų ūkio pajamų, t. y. bendra sąskaita už vandenį (geriamąjį vandenį ir nuotekas) gali sudaryti 4 % namų ūkio pajamų. Trijų aplankytų valstybių narių teisės aktuose atsižvelgiama į priimtinos kainos principą. Bulgarijoje kainų priimtinumas užtikrinamas tais atvejais, kai sąskaita už vandens paslaugas neviršija 2,5 % atitinkamos srities vidutinių namų ūkio mėnesio pajamų82. Rumunijoje bendras vandens tiekimo ir priimtinos kainos lygis sudaro 3,5 % mėnesinių namų ūkio pajamų nacionaliniu lygmeniu (atskirai miesto ir kaimo vietovėms)83. Remiantis projektų paraiškose pateikta informacija, nustatyti tarifai atitiko vidutiniškai 2–2,5 % grynųjų vidutinių namų ūkių pajamų. Galiausiai, nors Vengrijos teisės aktuose84 užsimenama apie kainų priimtinumo principą, negalioja joks konkrečiai apibrėžtas priimtinos kainos lygis.

102

Bulgarijoje ir Rumunijoje vandens tiekimo tarifus nustato vandens tiekėjas ir šiems tarifams pritaria reguliavimo institucija85. Abiejų šalių nacionalinės teisės aktuose nustatyta, kad tarifai turėtų apimti paslaugos teikimo išlaidas, jais turėtų būti užtikrinamas veiksmingas ir saugus paslaugos teikimas, aplinkos išsaugojimas ir apsauga, taip pat visuomenės sveikatos priežiūra, varžomas per didelis vartojimas ir skatinamos kapitalo investicijos, siekiant užtikrinti tiekėjo finansinį savarankiškumą ir paslaugų tęstinumą86.

103

Be to, Rumunijoje reikalaujama, kad ES lėšomis finansuojamus projektus įgyvendinantys vandens tiekėjai visam investavimo laikotarpiui numatytų rezervinį techninės priežiūros, pakeitimo ir plėtros fondą. Jis turėtų būti finansuojamas pajamomis, gautomis už vandens tiekimo paslaugas, todėl į tai reikia atsižvelgti nustatant tarifus87. Tačiau dviejuose iš trijų nagrinėtų projektų nustatant šiuos tarifus nebuvo atsižvelgta į rezervo fondo sudarymą. Pasak vieno iš nagrinėtų projektų (Kelerašyje) vandens tiekėjo, šių lėšų įtraukimas į tarifo struktūrą reikštų mokesčių, kurie jų klientams būtų nepakeliami, nustatymą. Tai gali lemti standartų neatitinkančią priežiūrą ir galimybių pakeisti įrangą ilguoju laikotarpiu praradimą, dėl to taip pat gali kilti rizika vandens infrastruktūros tvarumui.

104

Vengrijoje visiška sąnaudų grąža yra privaloma ir nuo 2012 metų išsamūs tarifų nustatymo nacionaliniu lygmeniu reikalavimai turi būti patvirtinti atsakingo ministro įsakymu88. Tame pačiame teisės akte nustatyta, kad 2012 m. tarifai gali būti didinami ne daugiau kaip 4,2 %, palyginti su 2011 m. tarifais. Vėlesniame 2013 m. įstatyme89 nustatyta, kad nuo 2013 m. liepos mėn. tarifas turėtų būti sumažintas 10 %, palyginti su 2012 m. Nuo to laiko dar nepriimtas joks dekretas, kuriuo nustatomi tarifai, todėl jie liko nepakeisti.

105

Trijuose nagrinėtuose Vengrijos projektuose 2016 m. galiojantys tarifai buvo vidutiniškai 15 % mažesni, palyginti su paraiškose nurodytais tarifais, kurie taip pat buvo naudojami vertinant projektus. Tai reiškia, kad išlaidos gali būti nesusigrąžintos, todėl priežiūra gali būti vykdoma netinkamai ir ilguoju laikotarpiu gali pritrūkti turimų rezervų, reikalingų įrangai pakeisti, kad būtų užtikrintas vandens infrastruktūros tvarumas.

106

Keliose savo ankstesnėse ataskaitose jau atkreipėme dėmesį į tam tikrus panašius klausimus, susijusius su rizika, kad gautų pajamų gali nepakakti norint užtikrinti ES finansuojamos infrastruktūros veikimą ir priežiūrą90.

Išvados ir rekomendacijos

107

Apskritai nustatėme, kad piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens ir tokio vandens tiekimas Bulgarijoje, Vengrijoje ir Rumunijoje pagerėjo. Tam visų pirma turėjo įtakos nemažos pastarųjų metų ERPF ir SF investicijos. Vis dėlto dar yra vietovių, kuriose piliečiams iš viešojo tiekimo tinklo tiekiamas vanduo ne visiškai atitinka 1998 m. Geriamojo vandens direktyvoje nustatytus ES standartus. Be to, siekiant užtikrinti, kad visi šių valstybių narių piliečiai turėtų prieigą prie kokybiško vandens ir kad būtų išlaikytos ES finansuojamos investicijos į vandens įrenginius, reikalingos didelės papildomos nacionalinės viešosios ir privačiosios investicijos.

Dauguma 1998 m. Geriamojo vandens direktyvos aspektų buvo įgyvendinti iki 2016 m. pabaigos

108

Komisija atidžiai stebėjo, kaip laikomasi GVD reikalavimų ir prireikus taikė pažeidimų nagrinėjimo procedūras visose trijose aplankytose valstybėse narėse. Vengrijai ir Rumunijai stojant į ES, buvo nustatytos įvairios nukrypti leidžiančios nuostatos, o vėlesniame etape šios valstybės narės nustatė papildomas nukrypti leidžiančias nuostatas. Valstybės narės privalo nedelsdamos informuoti Komisiją apie šias nukrypti leidžiančias nuostatas, kai jos yra susijusios su didelėmis vandens tiekimo objekto teritorijomis (DVTOT), tačiau, mažų vandens tiekimo objekto teritorijų (MVTOT) atveju, – tik jeigu pastarosioms taikoma antra nukrypti leidžianti nuostata. Iki 2016 m. visų trijų aplankytų valstybių narių nacionalinės teisės aktai atitiko Geriamojo vandens direktyvos reikalavimus. Vis dėlto, nepaisant esminio vandens kokybės pagerėjimo trijose aplankytose valstybėse narėse pastaraisiais metais, kai kurie piliečiai vis dar naudoja vandenį, kuris neatitinka visų ES kokybės standartų (žr. 31–41 dalis).

109

Kas trejus metus skelbiamos valstybių narių ataskaitos apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę yra pagrindinė priemonė, leidžianti Komisijai aptikti neatitiktį parametrų vertėms, nustatytoms GVD. Mes nustatėme įvairių trūkumų, susijusių su šiuo metu taikomais priežiūros mechanizmais. Pirma, valstybės narės per vėlai pateikia duomenis EAA, kuriais remdamasi Komisija įvertina GVD įgyvendinimą. Pavyzdžiui, Vengrija savo 2011–2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenis pateikė 2016 m. balandžio mėn., t. y. metais vėliau, nei reikalaujama. Antra, EAA (kuri Komisijos vardu tikrina atitikties stebėjimą) nenustatė 2011–2013 m. ataskaitinio laikotarpio duomenų, kuriuos pateikė valstybės narės, neatitikimų. Trečia, nustatėme, kad visose trijose aplankytose valstybėse narėse buvo stebimi ne visi parametrai, kurių reikalaujama pagal GVD, ir nepateikta jokio pagrindimo ar paaiškinimų dėl galimų stebėjimo išimčių. Šią tendenciją nustatėme ir tam tikruose nagrinėtuose ERPF / SF projektuose, kuriuose pastebėjome, kad stebėjimas nebuvo atliekamas pagal GVD ir buvo tikrinama mažiau parametrų, nei to reikalaujama pagal GVD. Galiausiai pagal GVD ataskaitų apie MVTOT teikti neprivaloma. Komisija neturi įgaliojimų atlikti tyrimus ir negali patikrinti, ar stebėjimas vyksta taip, kaip apie jį pranešama. Daroma prielaida, kad valstybės narės ataskaitas teikia sąžiningai, laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo (žr. 42–56 dalis).

110

Reikalaujama, kad valstybės narės imtųsi būtinų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad vartotojai galėtų gauti naujausią reikiamą informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę. Trijose aplankytose valstybėse narėse nustatėme, kad šis reikalavimas buvo tinkamai perkeltas į nacionalinės teisės aktus, tačiau tokios informacijos prieinamumo vartotojams užtikrinimo praktika gerokai skiriasi ir apskritai naujausia informacija apie vandens kokybę piliečiams nėra sistemingai teikiama. Šiuo atžvilgiu Komisija nėra parengusi jokių rekomendacijų (žr. 57–59 dalis).

111

Geriamojo vandens direktyvos peržiūros klausimas įtrauktas į 2017 m. Komisijos darbo programą, siekiant pašalinti įvairius trūkumus, kuriuos Komisija nustatė remdamasi valstybių narių ataskaitomis ir mokslinėmis konsultacijomis (žr. 60–67 dalis).

1 rekomendacija

Remdamasi esamomis ataskaitomis, Komisija turėtų užtikrinti, kad būtų šalinami valstybių narių vykdomo stebėjimo trūkumai ir vykdomi atitinkami Geriamojo vandens direktyvos reikalavimai.

Įgyvendinimo data: iki 2018 m. pabaigos (pasibaigus dabartiniam ataskaitiniam laikotarpiui).

2 rekomendacija

Šiuo metu vykdomos Geriamojo vandens direktyvos peržiūros kontekste Komisija palaipsniui turėtų spręsti šiuos klausimus:

  1. valstybių narių Komisijai teikiamos informacijos apie nuokrypius, susijusius su mažomis vandens tiekimo objekto teritorijomis, gerinimo;
  2. stebėjimo atskaitomybės reikalavimų taikymo mažoms vandens tiekimo objekto teritorijoms;
  3. reguliarios atskaitomybės, užtikrinančios kad iš valstybių narių būtų surenkama naujausia informacija apie atitiktį Geriamojo vandens direktyvai. Komisija turėtų apsvarstyti galimybę taikyti alternatyvias IT priemones (surenkančias duomenis iš nacionalinių administracijų), kurios palengvintų ir pagreitintų atskaitomybės procesą bei užtinkintų naujausią informaciją;
  4. pagerinti reikalavimus teikti vartotojams tinkamą ir naujausią informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens kokybę.

Įgyvendinimo data: iki 2017 m. pabaigos.

Visi nagrinėti ERPF / SF projektai padėjo pagerinti vandens kokybę atitinkamose vietovėse, tačiau vandens nuostoliai išlieka bendra problema

112

Apskritai nagrinėtuose ERPF / SF projektuose nustatyta, kad tikslai, susiję su vandens kokybės pagerinimu, prieigos prie geriamojo vandens padidinimu arba vandens nuostolių sumažinimu, kaip nustatyta dotacijos susitarime ar projekto paraiškoje, buvo pasiekti. Visi nagrinėti ERPF / SF projektai, išskyrus vieną, buvo įgyvendinti pasirenkant labiausiai tinkamą nustatytų poreikių patenkinimo galimybę. Be to, nagrinėtais ERPF / SF projektais, kurie buvo įgyvendinti, pasiekta dauguma jų tikslų, tačiau kartais projektus buvo vėluojama įgyvendinti (visų pirma Vengrijoje ir Rumunijoje). Buvo nustatyta, kad dviejų iš trijų Vengrijoje nagrinėtų projektų išlaidos viršijo iš pradžių biudžete numatytąsias (žr. 73–81 dalis).

113

2012 m. vidutinis vandens nuostolių lygis Vengrijoje buvo apie 24 %, Rumunijoje – apie 40 %, o Bulgarijoje – daugiau nei 60 %. Tai palyginama su ES vidurkiu – apie 34 %. Visose trijose valstybėse narėse vandens nuostoliai 2005–2013 m. (arba Rumunijoje 2007–2013 m.) faktiškai padidėjo. Didesni pranešti vandens nuostoliai, ypač Rumunijoje, yra susiję su geresne apskaita, kuri leidžia tiksliau išmatuoti nuotėkį. Bulgarijoje nuo 2012 m. Tarybos parengtose konkrečiai šaliai skirtose rekomendacijose taip pat pabrėžiamas poreikis gerinti vandens valdymą. Kalbant apie devynis nagrinėtus ERPF / SF projektus, pažymėtina, kad visuose, išskyrus vieną, pavyko sumažinti vandens nuostolius. Tačiau, remiantis naujesne informacija, vandens nuostoliai šiame projekte sumažėjo nuo projekto užbaigimo. Apskritai vandens nuostoliai, ypač Bulgarijoje ir Rumunijoje, išlieka dideli, o tai daro poveikį bendram vandens sistemos efektyvumui ir padidina vartotojų ir visos visuomenės išlaidas. 2007–2013 m. programos laikotarpiu tik Vengrija taikė planuojamą vandens nuostolių sumažinimą kaip ES finansuojamų projektų atrankos kriterijų (žr. 82–88 dalis).

3 rekomendacija

Valstybės narės turėtų reikalauti, kad planai, kuriuose numatyta iki tam tikro lygio sumažinti vandens nuostolius, būtų priskirti prie atrankos kriterijų, taikomų visiems vandens įrenginių projektams, kuriais sudaromos sąlygos siekti nacionalinių tikslų.

Įgyvendinimo data: iki 2017 m. pabaigos.

4 rekomendacija

Komisija turėtų padėti valstybėms narėms skatinti veiksmus, leidžiančius sumažinti vandens nuostolius. Pavyzdžiui, to galima būtų pasiekti, įtraukiant vandens nuostolių mažinimą į ES finansavimo geriamojo vandens infrastruktūros srityje reikalavimus, arba padidinant informavimo apie vandens nuostolius skaidrumą

Įgyvendinimo data: kitas programos laikotarpis.

Siekiant suteikti prieigą prie kokybiško geriamojo vandens ir užtikrinti, kad ES finansuojamos investicijos galėtų būti tinkamai išlaikomos, be ES bendrojo finansavimo, vis dar reikia nemažai lėšų

114

Turi būti prieinami pakankami nacionaliniai viešieji ir privatieji ištekliai, kad būtų užtikrintas tinkamas investicijų lygis ilguoju laikotarpiu ir išlaikoma ES lėšomis sukurta infrastruktūra. ES biudžeto finansinė parama neturėtų pakeisti valstybės narės viešųjų išlaidų. ERPF / SF asignavimai su geriamuoju vandeniu susijusiems projektams trijose aplankytose valstybėse narėse 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programų laikotarpiais sudarė apytiksliai 3,7 mlrd. eurų. Tai reiškia, kad apskritai aplankytos valstybės narės turės investuoti daugiau nei 6 mlrd. eurų, siekdamos iki 2020 m. pabaigos patenkinti savo poreikius. Tai rodo, kad mažai tikėtina, jog į vandens įrenginius bus investuotos visos reikalingos investicijos, visų pirma Bulgarijoje ir Rumunijoje (žr. 90–95 dalis).

115

Todėl finansinis vandens paslaugų teikimo tvarumas užtikrinamas tik kai pajamų iš šių paslaugų teikimo pakanka veiklos ir priežiūros sąnaudoms padengti ir kapitalo sąnaudoms susigrąžinti, taigi sudaromos sąlygos pakartotinėms investicijoms. Tai yra išlaidų susigrąžinimo principas. Kartu vandens paslaugos socialiniu požiūriu turi būti įperkamos klientams. 2014–2020 m. programos laikotarpiu išlaidų susigrąžinimo principas tapo privalomu nustačius, kad būtina atitikti ex ante sąlygas. Tai reiškia, kad 2014–2020 m. programavimo laikotarpio veiksmų programos bus patvirtintos, jei įvairiose vandens naudojimo srityse bus tinkamai prisidedama prie sąnaudų, patirtų teikiant vandens tiekimo paslaugas, susigrąžinimo. Tačiau valstybės narės gali savo nuožiūra apibrėžti, ką reiškia „tinkamai prisidėti“. Apskritai nė vienoje iš trijų valstybių narių naudotojo mokesčių lygis nebus pakankamas, kad būtų padengtos geriamojo vandens įrenginių eksploatavimo ir priežiūros išlaidos (žr. 96–106 dalis).

5 rekomendacija

Valstybės narės turėtų:

  1. užtikrinti, kad vandens tarifai padėtų išlaikyti vandens infrastruktūros tvarumą, įskaitant tokios infrastruktūros techninę priežiūrą ir atnaujinimą;
  2. užtikrinant visišką sąnaudų grąžą vandens tarifų struktūroje, apsvarstyti galimybę prireikus skirti finansinę ar kitokią paramą namų ūkiams, kuriems vandens paslaugų kaina yra didesnė už priimtiną lygį.

Įgyvendinimo data: nedelsiant.

Šią ataskaitą priėmė II kolegija, vadovaujama Audito Rūmų narės Ilianos IVANOVOS, 2017 m. liepos 5 d. Liuksemburge įvykusiame posėdyje.

Audito Rūmų vardu

Pirmininkas
Klaus-Heiner LEHNE

Priedai

I priedas

ERPF / SF išlaidos geriamojo vandens valdymui ir tiekimui (2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programų laikotarpiais)

II priedas

Geriamojo vandens šaltiniai ES

Maždaug 50 % geriamojo vandens gaunama iš požeminio vandens ir maždaug 40 % – iš paviršinio vandens1. Likę 10 % geriamojo vandens gaunama iš kitų šaltinių, pvz., požeminio vandens dirbtinio papildymo sistemos2 arba krantinio filtravimo vandens3.

Imamo vandens kiekis (įskaitant visus vandens naudojimo būdus) tarp ES 13 valstybių narių labai skiriasi ir svyruoja nuo 100 kubinių metrų vienam gyventojui Maltoje iki 1 300 kubinių metrų vienam gyventojui Estijoje (žr. 1 diagramą).

1 diagrama

Vienam gyventojui tenkančio paimto vandens kiekis 2013 m. (m³)

1 Vengrijos ir Lietuvos duomenys pateikti už 2012 m.

Šaltinis: Eurostatas.

Vidaus vartojimui skirto geriamojo vandens tiekimas sudaro mažiau nei penktadalį viso panaudojamo vandens4 (žr. 2 diagramą).

2 diagrama

Vandens naudojimas ES

Šaltinis: EAA.

III priedas

Ankstesnės Europos Audito Rūmų ataskaitos ir pagrindinės jų išvados

IV priedas

Aplankytose valstybėse narėse pradėtos pažeidimų nagrinėjimo procedūros, susijusios su Geriamojo vandens direktyva

V priedas

Tikrintų projektų sąrašas

1Visi originalūs dotacijų dydžiai yra nurodyti nacionalinėmis valiutomis. Bulgarijoje projektų sumos eurais apskaičiuotos taikant fiksuotą valiutų keitimo kursą 1,95 583 BGN / EUR. Rumunijos projektų sumos eurais apskaičiuotos taikant „Inforeuro“ valiutų kurso dydį, kuris galiojo projektų patvirtinimo metu ir projektų užbaigimo metu. Vengrijoje projektų sumos eurais apskaičiuotos taikant fiksuotą valiutų keitimo kursą 313,12 HUF / EUR, kuris oficialiai galiojo 2015 m. gruodžio 31 d.

Komisijos atsakymas

II

Komisija primena, kad saugi piliečių prieiga prie kokybiško geriamojo vandens nėra įvardijama kaip vienas iš dabartinės Geriamojo vandens direktyvos tikslų.

V a)

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai ir ją įgyvendins, kaip nurodyta toliau.

Komisija daugiausia dėmesio skirs pagrindiniams nustatytiems trūkumams, kurie daro poveikį geriamojo vandens kokybei, tačiau dėl ribotų išteklių ji negali sistemingai imtis veiksmų dėl visų stebėsenos trūkumų.

Per dabartinę Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą Komisija taip pat išnagrinės, kaip pagerinti ataskaitų teikimo nuostatas.

V b)

Komisija iš esmės pritaria b1–b4 rekomendacijoms. Tačiau tai priklauso nuo Geriamojo vandens direktyvos peržiūros rezultatų, kurie nėra žinomi šios ataskaitos rengimo metu, o pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama GVD, turinys iš esmės priklauso nuo poveikio vertinimo išvadų. Pasiūlymas dar nebaigtas ir Komisija nagrinėja galimybes, kaip ištaisyti nustatytus trūkumus. Šiomis aplinkybėmis pasiūlymas turės derėti su geresnio reglamentavimo gairių1 tikslais, pagal kuriuos Komisijos pasiūlymai turi „atitikti politikos tikslus minimaliomis sąnaudomis ir suteikti piliečiams, įmonėms ir darbuotojams maksimalią naudą kartu išvengiant visų nereikalingų reguliavimo kliūčių“, visų pirma tenkančių mažosioms įmonėms.

V b)1

Komisija, atlikdama direktyvos peržiūrą, iš esmės nagrinės, kaip pagerinti informacijos, stebėsenos duomenų ir ataskaitų teikimą dėl mažų vandens tiekimo objektų teritorijų (MVTOT).

V b)2

Komisija, atlikdama direktyvos peržiūrą, iš esmės nagrinės, kaip pagerinti informacijos, stebėsenos duomenų ir ataskaitų teikimą dėl MVTOT, rizika pagrįstą požiūrį taikant ir MVTOT stebėsenai.

V b)3

Komisija, atlikdama direktyvos peržiūrą, iš esmės nagrinės direktyvos ataskaitų teikimo nuostatų pakeitimus.

Būtų geriausia, jei ataskaitose daugiausia dėmesio būtų skiriama informacijai, kuri yra būtina atliekant atitikties patikrą (incidentai, naujos cheminės medžiagos ir pan.).

V b)4

Komisija, atlikdama Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą, nagrinės, kaip pagerinti vartotojų prieigą prie informacijos, nes Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl Geriamojo vandens direktyvos 98/83/EB REFIT vertinimo šis aspektas įvardijamas kaip tobulintina sritis2.

V c)

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija jautriai reaguoja į vandens nuostolių klausimą ir, atlikdama Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą, ketina skatinti valstybių narių lygmeniu imtis veiksmų ir tai daryti laikantis subsidiarumo principo.

Tačiau vandens nuostolių mažinimas vykdant ES finansuojamą veiklą gali reikšti techninės priežiūros darbų finansavimą, o tai ne visada yra investavimo prioritetas, ypač tose valstybėse narėse, kuriose tiekimo tinklas nėra pakankamas, kad vandeniu būtų aprūpinti visi gyventojai.

VI

Komisija pažymi, kad šios rekomendacijos yra skirtos valstybėms narėms.

07

Ataskaitų rengimas yra pagrindinė valstybių narių priemonė, kuria naudodamosi valstybės narės užtikrina, kad būtų vykdoma stebėsena ir būtų prieinama stebėsenos metu gauta informacija apie žmonėms skirto geriamojo vandens kokybę.

Direktyvos parametrų verčių neatitikimo atvejais valstybės narės paprastai nedelsdamos imasi veiksmų.

11

Komisija ėmėsi veiksmų dėl to, kad tik pusė valstybių narių pranešė apie mažas vandens tiekimo objektų teritorijas, ir 2016 m., panaudodama supaprastintą metodiką (pagal valstybių narių atitikties mikrobiologiniams ir cheminiams parametrams vidurkį), pradėjo savanorišką paprastesnių ataskaitų dėl MVTOT teikimo iniciatyvą (apklausą). Šios apklausos rezultatai patvirtina bendrą atitiktį mikrobiologiniams parametrams, kurios vidurkis valstybėse narėse siekia daugiau nei 98 % MVTOT.

Čekija nurodė, kad 2008–2010 m. ataskaitiniu laikotarpiu nacionalinių valdžios institucijų duomenimis atitikties lygis buvo aukštas, ir pateikė atitikties duomenų imtį tik dėl 8 parametrų, kurie buvo atrinkti ataskaitiniais 2011 metais.

14

Informacija apie nuostolius paskirstymo tinkle 2008–2010 m. ataskaitos skyriuje „Iššūkiai“ buvo paminėta tik viename iš kelių pavyzdžių. Dabar teikiant ataskaitas dėl geriamojo vandens nereikalaujama pranešti apie vandens nuostolius. Komisija, atlikdama Vandens direktyvos peržiūrą, išnagrinės, kaip padidinti informacijos apie vandens nuostolius skaidrumą.

15

Žr. atsakymą į 14 dalies pastabas.

18

Komisija primena, kad dabartine Geriamojo vandens direktyva 98/83/EB reglamentuojama tik žmonėms vartoti skirto vandens kokybė: joje nustatyti minimalūs iki vandens čiaupo tiekiamo vandens kokybės kriterijai. Direktyvoje nereglamentuojamas geriamojo vandens tiekimas, taip pat nereglamentuojama kokybė ar kiekis prie šaltinio. Prieigos prie vandens pagerinimo galimybės bus nagrinėjamos peržiūrint direktyvą; ši peržiūra bus atliekama atsižvelgiant į poveikio vertinimo rezultatus.

20

Vandens pagrindų direktyvos 9 straipsnyje nustatytas išlaidų susigrąžinimo principas taikomas ne tik finansinėms išlaidoms, bet ir aplinkosaugos ir su ištekliais susijusioms išlaidoms.

21

Komisija mano, kad 4 % priimtinos kainos lygis yra orientacinis ir buvo naudojamas atliekant sąnaudų ir naudos analizę. Komisija nurodo, kad Europoje sąlygos yra skirtingos, todėl bet kokią vandens tarifams taikomą kainų priimtinumo ribą vandens operatoriai / reguliavimo institucijos turėtų nustatyti atsižvelgdami į konkretų atvejį.

30 Antra įtrauka

Komisija primena, kad Geriamojo vandens direktyvoje reglamentuojama tik žmonėms vartoti skirto vandens kokybė.

Taip pat žr. atsakymą į 18 dalies pastabas.

38

Iš 2017 m. vasario mėn. iš Vengrijos gautos informacijos, kurioje pateikti duomenys apie padėtį 2016 m. gruodžio 31 d., matyti, kad 18 savivaldybių dar nesilaikė reikalavimų. Vengrijos valdžios institucijos neseniai surengtame posėdyje taip pat informavo Komisiją, kad ir toliau bus vėluojama vykdyti veiksmus pagal numatytą reikalavimų vykdymo tvarkaraštį. Komisija tinkamai atsižvelgė į šią naujausią informaciją ir nagrinėja veiksmus, kurių būtina imtis šiuo atžvilgiu.

39

Komisija pažymi, kad labiausiai tikėtina, jog šios nukrypti leidžiančios nuostatos buvo susijusios su labai mažomis vandens tiekimo objektų teritorijomis.

Remiantis direktyvoje nustatytu reguliaraus ataskaitų teikimo ciklu, 2015 m. duomenys Komisijai bus pateikti tik 2018 m. pradžioje kartu su 2016 m. duomenimis.

Tačiau valstybės narės, remdamosi direktyvoje nustatytais ataskaitų teikimo reikalavimais, gali nuspręsti, ar teikti duomenis apie mažas vandens tiekimo objektų teritorijas.

Todėl Komisijai sudėtinga nustatyti tokias situacijas, tačiau valstybė narė turėtų imtis taisomųjų veiksmų.

40

Žr. atsakymą į 39 dalies pastabas.

Be to, Bulgarija nepateikė jokių duomenų apie MVTOT, kiek tai susiję su nitratų / nitritų parametrais, tačiau tik nurodė vidutinį atitikties geriamojo vandens kokybės parametrams lygį: 2011 m.: 97,8 %, 2012 m.: 97,7 % ir 2013 m.: 97,8 %.

41

Tais atvejais, kai Komisija turėjo reikalingą informaciją, pvz., Vengrijos atveju, ji ėmėsi atitinkamų teisinių veiksmų.

42

Komisija pažymi, kad nuo 2005 m. vėlavimai, susiję su ataskaitos paskelbimu, sumažėjo.

Vėlavimą paskelbti ataskaitą iš dalies lėmė valstybių narių ataskaitų teikimo laikas, išsamumas ir kokybė.

43

Ataskaitų teikimas iš tikrųjų sudėtingas. Pavyzdžiui, 2011–2013 m. ataskaitiniu laikotarpiu valstybėse narėse atlikta labai daug analizių: 4,1 mln. tikrinant mikrobiologinius parametrus, 7,1 mln. tikrinant cheminius parametrus ir 17,5 mln. tikrinant indikatorinius parametrus.

47

Valstybės narės turi galimybę sumažinti stebėsenos dažnumą, jeigu mano, kad parametras netaikomas VTOT, kaip nustatyta II priedo B1 lentelės 4 pastaboje (iki 2017 m. spalio 27 d.) arba direktyvos II priedo C dalyje (nuo 2017 m. spalio 27 d.).

Be to, Komisija neturi įgaliojimų atlikti tyrimus, todėl negali patikrinti, ar stebėsena vyksta taip, kaip apie ją pranešama. Daroma prielaida, kad valstybės narės ataskaitas teikia sąžiningai, laikydamosi lojalaus bendradarbiavimo principo.

49

Valstybės narės gali pasinaudoti II priedo 2 dalyje „Audito monitoringas“ nustatyta bendrąja nukrypti leidžiančia nuostata, kurioje nustatyta, kad visi pagal 5 straipsnio 2 ir 3 dalis nustatyti parametrai turi būti tikrinami audito metu, nebent kompetentingos valdžios institucijos gali nustatyti, kad jų nurodytu laikotarpiu mažai tikėtina, jog parametro koncentracija atitinkamoje vandens tiekimo objektų teritorijoje būtų tokia, dėl kurios galėtų kilti atitinkamos parametro vertės pažeidimo rizika. Nereikalaujama, kad valstybės narės praneštų Komisijai apie šios bendrosios nukrypti leidžiančios nuostatos naudojimą.

50

Enterokokų grupė gali būti naudojama kaip fekalinio užterštumo E. coli bakterijomis rodiklis. Kadangi žarninių enterokokų, esančių žmogaus fekalijose, skaičius paprastai yra mažesnis nei E. coli bakterijų skaičius, atliekant vandens patikrinimą E. coli bakterijos yra tiriamos dažniau nei enterokokai.

Taip pat žr. atsakymą į 49 dalies pastabas.

52

EAA informavo Komisiją, kad ji nebeatliks šių užduočių (duomenų kokybės kontrolės, duomenų saugyklos funkcijų ir pan.) ir dėl ribotų išteklių nebeteiks paramos Komisijai per kitą geriamojo vandens ataskaitų teikimo ciklą, nepaisant Komisijos reikalavimo toliau teikti paramą bent jau iki būsimos direktyvos peržiūros. Komisijos tarnybos per paskutinį ataskaitų teikimo ciklą prieš direktyvos peržiūrą ieškos duomenų rinkimo, kokybės patikros ir nacionalinių duomenų bazių parengimo alternatyvų, įskaitant ataskaitų teikimo pareigų supaprastinimą.

Tam tikrų klaidų (pvz., spausdinimo klaidų) gali pasitaikyti nepaisant to, kad duomenų kontrolę tikrina EAA ir juos dar kartą patikrina valstybė narė. Tokios pavienės klaidos nereiškia, kad visos ataskaitos tikslumas yra abejotinas.

4 langelis. Valstybių narių atitikties GVD ataskaitų netikslumai, kuriuos galėjo nustatyti EAA

Rumunijos šalies ataskaitos 3-2 lentelėje esanti klaida buvo nepastebėta nepaisant to, kad EAA atliko kokybės patikrą ir valstybė narė atliko pakartotinę kokybės patikrą. Rumunijos nacionalinės ataskaitos 2.2 lentelėje pateiktoje diagramoje nurodyta 100 % koliforminių bakterijų stebėsena, o tai reiškė, kad šiuo klausimu nebuvo jokių problemų. Būtent dėl šios priežasties lentelėje nebuvo pastebėta klaida.

Duomenų, kuriuos valstybės narės teikė Komisijai, kokybę kontroliavo EAA ir šiuos duomenis dar kartą tikrino valstybė narė. Todėl nebuvo atlikti jokie papildomi palyginimai su nacionalinėmis ataskaitomis, kurios gali būti skirtingos.

53

Reaguodama į susirūpinimą dėl mažų vandens tiekimo objektų teritorijų, Komisija jau anksčiau ėmėsi veiksmų: 2011 m. lapkričio 9 d. buvo surengtas praktinis seminaras, atliktas tyrimas „Geriausia patirtis atliekant mažų vandens tiekimo objektų teritorijų rizikos vertinimą“, kartu su apibendrinamąja ataskaita parengtos konkrečių valstybių narių informacijos suvestinės ir paskelbta brošiūra „Mažų vandens tiekimo objektų teritorijų valdymo veiksmų sistema“. 2016 m. tyrimo rezultatai parodė, kad padėtis yra geresnė nei 2010–2013 m. ir ji gerėja.

Be to, Komisija savo tarnybų darbiniame dokumente dėl Geriamojo vandens direktyvos REFIT vertinimo3 taip pat pažymėjo, kad prevencinis saugumo planavimas ir rizikos vertinimu pagrįsti elementai buvo nepakankamai išnaudojami įgyvendinant dabartinę GVD ir kad tai buvo vienas iš nustatytų trūkumų. Komisija šią trūkumo problemą ketina spręsti atlikdama direktyvos peržiūrą ir dabar ji vertina poveikį, kurį gali turėti galimas didelėms ir mažoms vandens tiekimo objektų teritorijoms taikomas rizikos vertinimu pagrįstas požiūris, kuris suteikia supaprastinimo galimybes siekiant daugiausia laiko ir išteklių skirti pagrindinei rizikai ir ekonomiškai efektyvioms šaltinio priemonėms, taip pat sumažinti administracinę naštą.

58

Pagal dabartinę Geriamojo vandens direktyvą tam tikras praktikos, susijusios su informacijos prieinamumu, nevienodumas yra priimtinas. Komisija savo tarnybų darbiniame dokumente dėl Geriamojo vandens direktyvos 98/83/EB REFIT vertinimo jau nustatė, kad būtų naudinga aktyviau skleisti susijusią informaciją.

69

Komisija jau nagrinėja nuotėkio problemos sprendimo galimybes, nes ši problema kenkia veiksmingam vandens tiekimui, kaip nurodyta pradiniame Geriamojo vandens direktyvos poveikio vertinime4.

75

Tikimasi, kad Seksarde įgyvendinamo projekto tikslai bus pasiekti 2014–2020 m. programavimo laikotarpiu.

5 langelis. Papildomos investicijos, kurių reikės vienam ERPF / SF projektui Vengrijoje (Seksarde)

Nors Dunojaus vandens lygis nuslūgdavo ir anksčiau, tikslaus vandens lygio sumažėjimo laiko ir masto negalima numatyti, o tai daro įtaką tam tikrų parametrų koncentracijų nuspėjamumui ir dėl šios priežasties sudėtingiau numatyti darbus, kiek tai susiję su ilgalaike atitiktimi. Tačiau 2014–2020 m. laikotarpiu Vengrija, vertindama projektus, ketina dar daugiau dėmesio skirti klimato kaitai.

76

Žr. toliau po 6 langeliu.

6 langelis. Iš dalies pasiekti Rumunijos projekto tikslai (Kelerašis)

Investicijos į vandens sektorių, kuris 2007–2013 m. laikotarpiu buvo bendrai finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis, padėjo didinti vandens tiekėjų pajėgumą teikti tikslesnius matavimų duomenis ir geriau stebėti bendrus pastatytų įrenginių ir infrastruktūros veikimo rezultatus. Todėl tikimasi, kad prielaidos ir tikslai, kuriais bus grindžiamos 2014–2020 m. planuojamos investicijos, bus patikimesni. Tai aiškiai rodo teigiamą ES investicijų poveikį ir valstybių narių gebėjimą mokytis iš klaidų bei nustatyti tinkamas šių problemų mažinimo ateityje priemones.

79

Komisija mano, kad Vengrijoje ir Rumunijoje finansuojamus projektus buvo vėluojama įgyvendinti dėl jų sudėtingumo ir struktūros. Tačiau naudos gavėjai dažniausiai pasiekdavo savo tikslus.

Be to, Rumunijoje vandens tiekėjai susidūrė su įvairiomis problemomis, kurios atsirado dėl vėluojančių viešųjų pirkimų procedūrų.

Siekdama sumažinti neigiamą prastos kokybės projektų įgyvendinimo sutarčių poveikį, Komisija, kad paremtų naudos gavėjus, skatino įvairias horizontaliąsias iniciatyvas, pvz., standartizuotų viešojo pirkimo dokumentų rengimą, vandens tiekėjų palyginimą ir techninę paramą.

80

Pradinės prielaidos dėl projekto išlaidų greičiau yra orientacinės. Dviejuose minėtuose projektuose viešieji pirkimai buvo atlikti tinkamai, o vėliau nustatyta sutarties kaina atitiko konkurenciją rinkoje. Atsižvelgiant į šį rinkos nestabilumą, kiekviename projekte aptariami nenumatyti atvejai, kad būtų numatytos tam tikros išlaidų svyravimo, kurį lemia viešieji konkursai, ribos.

93

2014–2020 m. laikotarpiu bendra strategijoje įvardyta investicinių poreikių suma siekia apie 6,1 mlrd. EUR, kurie paskirstomi taip: 2,5 mlrd. EUR skiriama geriamajam vandeniui, 2,2 mlrd. EUR nuotekų surinkimui ir 1,4 mlrd. EUR nuotekų valymui. Lyginant 6,1 mlrd. EUR vertės poreikius su ES fondų asignavimais vandeniui ir nuotekoms 2007–2013 m. ir 2014–2020 m. programavimo laikotarpiais, galima apskaičiuoti, kad ES lėšomis galima finansuoti nuo 30 iki 40 procentų numatomų bendrų vandens tiekimo ir sanitarijos kapitalo išlaidų poreikių.

Pagal 2014–2020 m. aplinkos veiksmų programą iš bendrų Sanglaudos fondo 1,016 mlrd. EUR asignavimų, skirtų Bulgarijos vandens sektoriui, apytiksliai 145 mln. EUR skiriama investicijoms į žmonėms vartoti skirto vandens tiekimą, vandentvarką ir geriamojo vandens išsaugojimą. Šio sektoriaus asignavimai yra orientuoti į atitikties Miesto nuotekų valymo direktyvai trūkumų pašalinimą, atsižvelgiant į jos didelius investavimo į atitiktį poreikius, kaip aprašyta pirmiau.

Bendras atsakymas į 94 ir 95 dalių pastabas.

Atsižvelgiant į tai, kad, siekiant įvykdyti vandens kokybės gerinimo reikalavimus, reikia papildomų išteklių, investavimo trūkumas turėtų būti kompensuojamas nacionalinėmis investicijomis.

96

Žr. atsakymą į 20 dalies pastabas.

98

Nors tinkamos vandens tarifų politikos įgyvendinimas yra valstybių narių pareiga, ex ante sąlygoje nustatyta, kad išlaidų susigrąžinimas turi atitikti Direktyvos 2000/60/EB 9 straipsnio 1 dalies pirmą įtrauką, atitinkamais atvejais atsižvelgiant į socialinį, aplinkosauginį ir ekonominį susigrąžinimo poveikį ir susijusio regiono arba regionų geografines ir klimato sąlygas.

100

Komisija šiuo atžvilgi pažymi, kad baigiantis 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui ES fondų lėšų išmokėjimo tempai pagreitėjo, o tai sudarė sąlygas Bulgarijai prašyti kompensuoti beveik 95 % atitinkamos prioritetinės krypties asignavimų (kurie sudaro apie 969 mln. EUR).

101

Komisija mano, kad 4 % priimtinos kainos lygis yra orientacinis.

Žr. atsakymą į 21 dalies pastabas.

103

Komisija pažymi, kad bendrų tarifų strategija, kuria remiamas ilgalaikis investicijų tvarumas ir įvertinami kainų priimtinumo klausimai, Rumunijoje buvo priskirta prie 2007–2013 m. laikotarpio ES finansuojamų projektų sąnaudų ir naudos analizės elementų.

2014–2020 m. laikotarpiu vandens tiekėjai patikslins ir konsoliduos tarifų struktūros nustatymo metodiką, kad padėtų plėsti reikalavimus atitinkančių vandens tiekimo paslaugų teikimą papildomose vietovėse ir įvykdytų peržiūrėtų sąnaudų ir naudos analizės rekomendacijų reikalavimus, susijusius su visišku išlaidų susigrąžinimu ir turto nusidėvėjimu. Atitinkamai bus kuriama projektų struktūra.

105

Komisija pažymi, kad galiojantys tarifai buvo sumažinti. Todėl Komisija stebi situaciją ir teikia rekomendacijas Vengrijos valdžios institucijoms, siekdama užtikrinti, kad būtų skiriami finansiniai ištekliai, kurie yra reikalingi atnaujinto turto tvarumui užtikrinti. Vis dėlto atskirais atvejais gali būti svarbu ilgesniu laikotarpiu atidžiai ir palaipsniui nustatyti tarifų politikos pakeitimus, kad būtų sušvelnintas staigus socialinio gyventojų prieinamumo prie vandens investicijų iškraipymas.

Taip pat žr. atsakymus į 98 ir 101 dalių pastabas.

109

Atlikdama Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą, Komisija svarsto galimybę pakeisti nuostatas dėl ataskaitų teikimo.

Komisija nori užtikrinti, kad ataskaitose daugiausia dėmesio būtų skiriama informacijai, kuri yra būtina atliekant atitikties patikrą (incidentai, naujos cheminės medžiagos ir pan.). Siekdama palengvinti ir pagreitinti ataskaitų teikimą ir užtikrinti naujausios informacijos prieinamumą, Komisija ketina išnagrinėti tokias galimybes kaip alternatyvios IT priemonės (pvz., duomenų rinkimas iš nacionalinių administracijų).

110

Atsižvelgdama į dabartinę teisės aktų sistemą, Komisija mano, kad rekomendacijos dėl reikalavimų, susijusių su vartotojams pateikiama informacija, gali būti įgyvendinamos nacionaliniu lygmeniu.

1 rekomendacija

Komisija iš dalies pritaria šiai rekomendacijai ir ją įgyvendins, kaip nurodyta toliau.

Komisija daugiausia dėmesio skirs pagrindiniams nustatytiems trūkumams, kurie daro poveikį geriamojo vandens kokybei, tačiau dėl ribotų išteklių ji negali sistemingai imtis veiksmų dėl visų stebėsenos trūkumų.

Per dabartinę Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą Komisija taip pat išnagrinės, kaip pagerinti ataskaitų teikimo nuostatas.

2 rekomendacija

Komisija iš esmės pritaria 2 rekomendacijos a–d punktams. Tačiau tai priklauso nuo Geriamojo vandens direktyvos peržiūros rezultatų, kurie nėra žinomi šios ataskaitos rengimo metu, o pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiama GVD, turinys iš esmės priklauso nuo poveikio vertinimo išvadų. Pasiūlymas dar nebaigtas ir Komisija nagrinėja galimybes, kaip ištaisyti nustatytus trūkumus. Šiomis aplinkybėmis pasiūlymas turės derėti su geresnio reglamentavimo gairių5 tikslais, pagal kuriuos Komisijos pasiūlymai turi „atitikti politikos tikslus minimaliomis sąnaudomis ir suteikti piliečiams, įmonėms ir darbuotojams maksimalią naudą kartu išvengiant visų nereikalingų reguliavimo kliūčių“, visų pirma susijusių su mažosiomis įmonėmis.

2 rekomendacija a)

Komisija, atlikdama direktyvos peržiūrą, iš esmės nagrinės, kaip pagerinti informacijos, stebėsenos duomenų ir ataskaitų teikimą dėl MVTOT.

2 rekomendacija b)

Komisija, atlikdama direktyvos peržiūrą, iš esmės nagrinės, kaip pagerinti informacijos, stebėsenos duomenų ir ataskaitų teikimą dėl MVTOT, rizika pagrįstą požiūrį taikant ir MVTOT stebėsenai.

2 rekomendacija c)

Komisija, atlikdama direktyvos peržiūrą, iš esmės nagrinės direktyvos ataskaitų teikimo nuostatų pakeitimus.

Būtų geriausia, jei ataskaitose daugiausia dėmesio būtų skiriama informacijai, kuri yra būtina atliekant atitikties patikrą (incidentai, naujos cheminės medžiagos ir pan.).

2 rekomendacija d)

Komisija, atlikdama Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą, nagrinės, kaip pagerinti vartotojų prieigą prie informacijos, nes Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl Geriamojo vandens direktyvos 98/83/EB REFIT vertinimo šis aspektas įvardijamas kaip tobulintina sritis.

112

Žr. pastabas dėl ankstesnių dalių.

Nepaisant vėlavimų, dauguma tikslų buvo pasiekti arba padėjo pagerinti padėtį atitinkamoje srityje. Ilgalaikiai atitikties užtikrinimo tikslai pagal vieną paminėtą projektą nebuvo pasiekti dėl įvykių, kurių buvo neįmanoma numatyti (vandens lygio sumažėjimo Dunojuje).

113

Nepaisydama to, kad pirmenybė teikiama atitikties užtikrinimui ir naujos tinklo infrastruktūros statybai, Komisija pažymi, kad dalis investicijų, kurios bendrai finansuojamos įgyvendinant 2007–2013 m. laikotarpio didelės apimties projektus, tinkamai pagrįstais atvejais apėmė esamos infrastruktūros atnaujinimą siekiant sumažinti neigiamą vandens nuostolių poveikį naujų investicijų rezultatams.

2014–2020 m. laikotarpiu tokio pat požiūrio laikomasi visose šalyse, kuriose nuotėkis yra laikomas svarbiu veiksniu.

3 rekomendacija

Komisija atkreipia dėmesį į tai, kad ši rekomendacija skirta valstybėms narėms.

4 rekomendacija

Komisija pritaria šiai rekomendacijai.

Komisija jautriai reaguoja į vandens nuostolių klausimą ir, atlikdama Geriamojo vandens direktyvos peržiūrą, ketina skatinti valstybių narių lygmeniu imtis veiksmų ir tai daryti pagal subsidiarumo principą.

Tačiau vandens nuostolių mažinimas vykdant ES finansuojamą veiklą gali lemti techninės priežiūros darbų finansavimą, o tai ne visada yra investavimo prioritetas, visų pirma tose valstybėse narėse, kuriose tiekimo tinklas nėra pakankamas, kad vandeniu būtų aprūpinti visi gyventojai.

114

Komisija supranta, kad poreikiai investuoti į vandens sektorių (kuris apima geriamąjį vandenį, nuotekų surinkimą ir valymą, kovos su potvyniais veiksmus ir pan.) kai kuriose valstybėse narėse artimiausiais metais gali būti dideli. Būsimi ES finansavimo prioritetai turėtų būti apibrėžti atsižvelgiant į realius valstybių narių poreikius. Komisija pradėjo iniciatyvas, kad susidarytų geresnį vaizdą apie investavimo į vandens sektorių poreikius.

115

Komisija pažymi, kad pagal Vandens pagrindų direktyvą išlaidų susigrąžinimas turėtų apimti ir su aplinkos apsauga bei ištekliais susijusias išlaidas.

5 rekomendacija

Komisija pažymi, kad ši rekomendacija yra skirta valstybėms narėms.

Santrumpos ir žodynėlis

Bendra parama Europos regionų projektams (angl. JASPERS): JASPERS – tai trijų partnerių (Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) techninės pagalbos partnerystė. Pagal šią partnerystę paramą gaunančioms šalims teikiamos nepriklausomos konsultacijos, siekiant padėti parengti aukštos kokybės didelės apimties projektus, kurie turi būti finansuojami dviejų ES struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo) lėšomis.

Didelės apimties projektas: Projektas, kurį sudaro ekonomiškai nedalomų darbų visuma, kuriais atliekama tiksli techninė funkcija, ir siekiama aiškiai nustatytų tikslų; bendra tokio projekto išlaidų suma, nustatant įnešamas lėšas, viršija 50 mln. eurų. Paprastai tai yra didelės apimties infrastruktūros projektas, įgyvendinamas transporto, aplinkos ar kituose sektoriuose, pvz., kultūros, švietimo, energijos ar IRT. Visiems tokiems projektams reikalingas Komisijos patvirtinimas.
2014–2020 m. programos laikotarpiu projekto vertės riba padidinta iki 75 mln. eurų, jei veiksmais siekiama prisidėti prie 9 straipsnio pirmos pastraipos 7 punkto teminio tikslo „tvaraus transporto skatinimas ir kliūčių pagrindinėse tinklo infrastruktūros dalyse šalinimas“.

Didelės vandens tiekimo objekto teritorijos (DVTOT): Didelės vandens tiekimo objekto teritorijos – tai tokios teritorijos, kuriose per dieną tiekiamo vandens vidurkis yra daugiau nei 1 000 m³ arba aptarnaujama daugiau nei 5 000 asmenų.

EU13: EU13 reiškia valstybes nares, įstojusias 2004 ar vėlesniais metais. Tai yra šios šalys: Bulgarija, Čekija, Estija, Kroatija, Kipras, Latvija, Lietuva, Vengrija, Malta, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Slovėnija.

Europos aplinkos agentūra (EAA): EAA yra Europos Sąjungos agentūra.

Ji teikia nepriklausomą informaciją apie aplinką subjektams, kurie dalyvauja formuojant, priimant, įgyvendinant ir vertinant aplinkos politiką, taip pat plačiajai visuomenei. EAA renka duomenis ir atlieka vertinimus įvairiausiomis su aplinka susijusiomis temomis.

Europos aplinkos informacijos ir stebėjimo tinklas (angl. EIONET): EIONET – tai Europos aplinkos agentūros (EAA) ir jos narių bei bendradarbiaujančių šalių tinklas. Jį sudaro pati EAA, šeši Europos teminiai centrai (ETC) ir apytiksliai 1 000 ekspertų, dirbančių su informacija apie aplinką 39 šalyse ir beveik 400 nacionalinių įstaigų, tinklas. Per EIONET EAA koordinuoja aplinkos apsaugos duomenų tiekimą iš atskirų šalių.

Europos regioninės plėtros fondas (ERPF): Europos regioninės plėtros fondu siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje padedant ištaisyti pagrindinius regionų pusiausvyros sutrikimus teikiant daugiausia įmonėms skirtą finansinę paramą infrastruktūros kūrimui ir produktyvioms investicijoms, kuriomis skatinamas darbo vietų kūrimas.

Ex ante sąlygos: Ex ante sąlygos – tai iš anksto apibrėžtais kriterijais pagrįstos, partnerystės susitarimuose nustatytos sąlygos, laikomos būtinomis, kad Sąjungos parama pagal tuos susitarimus būtų naudojama veiksmingai ir efektyviai. Rengdamos 2014–2020 m. programos laikotarpio ERPF, SF ir ESF veiksmų programas, valstybės narės turi įvertinti, ar šios sąlygos įvykdytos. Jei jos neįvykdytos, turi būti parengti veiksmų planai, kuriais būtų užtikrinta, kad jos būtų įvykdytos iki 2016 m. gruodžio 31 d.

Geriamojo vandens direktyva (GVD): 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).

Geriamojo vandens saugos planavimas (GVSP): GVSP koncepciją 2004 m. nustatė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Ją sudaro išsamus rizikos vertinimas ir rizikos valdymo metodas, kuris apima visus vandens tiekimo etapus nuo vandens ėmimo iš baseino iki tiekimo vartotojui.
Pageidautina, kad vandens tiekėjai ir valstybinės sveikatos priežiūros institucijos parengtų kiekvienos individualios geriamojo vandens tiekimo objekto teritorijos GVSP.

Išsamus tikrinimas: Išsamaus tikrinimo tikslas – pateikti informaciją, kuri yra būtina nustatant, ar laikomasi visų Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų parametrų verčių.
Išsamus tikrinimas taikomas visiems Geriamojo vandens direktyvos I priede nustatytiems parametrams.

Įprastinis tikrinimas: Įprastinio tikrinimo tikslas – nustatyti, ar žmonėms vartoti skirto vandens kokybė atitinka Geriamojo vandens direktyvoje nustatytas svarbias parametrų vertes. Įprastinis tikrinimas padeda reguliariai surinkti informaciją apie žmonėms vartoti skirto vandens organoleptines savybes (t. y. spalvą, kvapą ir medžiagiškumą) ir mikrobiologinę kokybę, taip pat apie geriamojo vandens valymą (ypač dezinfekciją) tais atvejais, kai jis atliekamas.
Įprastinį tikrinimą reikalaujama taikyti tik keleto Geriamojo vandens direktyvoje nustatytų parametrų atžvilgiu.

Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos (angl. CSR): Konkrečiai šaliai skirtos rekomendacijos – tai rekomendacijos, susijusios su struktūrinėmis problemomis, kurias reikėtų spręsti pasitelkiant daugiametes investicijas, tiesiogiai patenkančias į ESI fondų taikymo sritį, kaip nustatyta konkrečiam fondui taikomuose reglamentuose. Šias rekomendacijas pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 121 straipsnio 2 dalį ir 148 straipsnio 4 dalį tvirtina Komisija.

Mažos vandens tiekimo objekto teritorijos (MVTOT): Mažos vandens tiekimo objekto teritorijos – tai tokios teritorijos, kuriose per dieną tiekiamo vandens vidurkis yra mažiau nei 1 000 m³ arba aptarnaujama mažiau nei 5 000 asmenų.

Pajamų neduodantis vanduo: Pajamų neduodantį vandenį iš esmės sudaro vandens nuotėkis iš sistemos prieš tai, kai jis pasiekia galutinį vartotoją (techniniai arba fiziniai nuostoliai), ir sunaudotas vanduo, už kurį nesumokėta, pvz., neteisėtai prisijungus prie tiekimo sistemos arba netinkama vartojimo apskaita (komerciniai arba regimi nuostoliai). Dėl pirmosios rūšies pajamų neduodančio vandens be reikalo padidėja gamybos sąnaudos (nes reikia pagaminti daugiau vandens nei reikalinga), o antroji rūšis yra susijusi su prarastomis pajamomis. Pajamų neduodančio vandens kiekis paprastai apskaičiuojamas remiantis nustatytu vandens įtekėjimo ir ištekėjimo balansu sistemoje.
Paprastumo dėlei šioje ataskaitoje sąvoka „vandens nuostoliai“ bus vartojama vietoj sąvokos „pajamų neduodantis vanduo“.

Piliečių iniciatyva: Europos piliečių iniciatyva – tai raginimas, kad Europos Komisija pasiūlytų teisės aktą dėl klausimų, kuriais ES turi kompetenciją priimti teisės aktus. Piliečių iniciatyvai turi pritarti bent vienas milijonas ES piliečių iš ne mažiau kaip septynių valstybių narių, kurių iš viso yra 28. Reikalaujama, kad kiekvienoje iš šių septynių valstybių narių iniciatyvą pasirašytų tam tikras minimalus piliečių skaičius. Taisyklės ir procedūros, kuriomis reglamentuojama piliečių iniciatyva, nustatytos 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos (OL L 65, 2011 3 11, p. 1).

Programos laikotarpis: Daugiametis laikotarpis, kuriuo planuojamos ir skiriamos ERPF, ESF ir Sanglaudos fondo išlaidos.

Reglamentavimo kokybės ir rezultatų programa (angl. REFIT): Pagal programą REFIT Komisija nuolat ir sistemingai stebi ES teisės aktų visumą, kad nustatytų naštą, neatitikimus ir neveiksmingas priemones ir nustatytų taisomuosius veiksmus.

Rodiklio parametras: Rodiklių parametrai – mikrobiologinių, cheminių ir radiologinių parametrų rinkinys, kuriame pateikiama informacija apie geriamojo vandens valymo procesus ir organoleptinę kokybę.

Sanglaudos fondas (SF): Sanglaudos fondu siekiama stiprinti ekonominę ir socialinę sanglaudą Europos Sąjungoje, finansuojant aplinkos ir transporto projektus valstybėse narėse, kuriose BNPj vienam gyventojui sudaro mažiau kaip 90 % ES vidurkio.

SESV: Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo.

Strategija „Europa 2020“: Strategija „Europa 2020“ yra 10 metų ES užimtumo ir augimo strategija. Ji buvo pradėta įgyvendinti 2010 m., siekiant sukurti sąlygas pažangiam, tvariam ir integraciniam augimui. Joje nustatyti penki pagrindiniai tikslai, susiję su užimtumu, moksliniais tyrimais ir technologine plėtra, klimatu ir energija, švietimu, socialine įtrauktimi ir skurdo mažinimu.
2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl 2010 m. kovo 3 d. komunikato COM(2010) 2020 final „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“.

Vadovaujančioji institucija: Vadovaujančioji institucija – tai nacionalinė, regiono arba vietos valdžios institucija (ar kita viešoji arba privačioji įstaiga), kurią valstybė narė paskyrė valdyti veiksmų programą. Į vadovaujančiosios institucijos funkcijas įeina finansuotinų projektų atranka, stebėjimas, kaip projektai įgyvendinami, ir ataskaitų apie finansinius aspektus ir pasiektus rezultatus teikimas Komisijai. Be to, vadovaujančioji institucija yra įgaliota po Komisijos, Europos Audito Rūmų arba valstybės narės susijusios institucijos atliktų auditų taikyti finansines pataisas paramos gavėjų atžvilgiu.

Vandens tiekimo objekto teritorija (VTOT): Vandens tiekimo objekto teritorija yra geografiškai apibrėžta teritorija, kurioje žmonėms vartoti skirtas vanduo tiekiamas iš vieno ar daugiau vandens tiekimo šaltinių ir kurioje vandens kokybė gali būti laikoma beveik vienoda.

Veiksmų programa (VP): Veiksmų programoje nustatomi valstybės narės prioritetai ir konkretūs tikslai ir aprašoma, kaip, siekiant finansuoti projektus nustatytu laikotarpiu (šiuo metu septynerių metų), bus naudojamas finansavimas (ES ir nacionalinis viešojo ir privačiojo sektorių bendras finansavimas). VP projektais turi būti padedama siekti tam tikrų tikslų. VP gali gauti finansavimą iš ERPF, SF ir / arba ESF. VP rengia valstybė narė ir, prieš atliekant bet kokius mokėjimus iš ES biudžeto, VP turi patvirtinti Komisija. VP gali būti keičiamos jų programavimo laikotarpiu tik tuo atveju, jei abi šalys dėl to susitaria.

Galinės išnašos

1 Europos aplinkos agentūra, http://www.eea.europa.eu.

2 1975 m. birželio 16 d. Tarybos direktyva dėl paviršinio vandens, skirto geriamajam vandeniui imti, kokybės valstybėse narėse reikalavimų (OL L 194, 1975 7 25, p. 26).

3 1980 m. liepos 15 d. Tarybos direktyva 80/778/EEB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 229, 1980 8 30, p. 11).

4 1998 m. lapkričio 3 d. Tarybos direktyva 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės (OL L 330, 1998 12 5, p. 32).

5 GVD 7 straipsnis ir II bei III priedai.

6 GVD 13 straipsnis.

7 http://rod.eionet.europa.eu/obligations/171.

8 2016 m. spalio 20 d. COM(2016) 666 final „Pagal Direktyvos 98/83/EB 13 straipsnio 5 dalį teikiama 2011–2013 m. geriamojo vandens kokybės Europos Sąjungos valstybėse narėse apibendrinamoji ataskaita“.

9 2014 m. birželio 16 d. COM(2014) 363 final „Pagal Direktyvą 98/83/EB teikiama 2008–2010 m. geriamojo vandens kokybės Europos Sąjungos valstybėse narėse apibendrinamoji ataskaita“.

10 COM(2016) 666 final, p. 2.

11 Duomenys ekstrapoliuoti iš kiekvienos valstybės 2008–2010 m. informacijos suvestinių apie mažas vandens tiekimo objekto teritorijas (http://ec.europa.eu/environment/water/water-drink/reporting_en.html).

12 2013 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 1386/2013/ES dėl bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“, 3 prioritetinio tikslo 54 punkto iii pastraipa (OL L 354, 2013 12 28, p. 171).

13 COM(2014) 363 final.

14 2010 m. birželio 17 d. Europos Vadovų Tarybos išvados dėl 2010 m. kovo 3 d. komunikato COM(2010) 2020 final „Pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo strategija „Europa 2020“.

15 Sprendimas Nr. 1386/2013/ES, 2-as prioritetinis tikslas, 41 dalis.

16 Bendra ES skirta suma nuotekų projektams 2007–2013 m. programos laikotarpiu buvo apie 14,6 mlrd. eurų, iš kurių apie 10 mlrd. eurų buvo skirta ES 13 valstybėms narėms. 2014–2020 m. skirta suma yra apie 10 mlrd. eurų, iš kurių 7 mlrd. eurų skirta ES 13 valstybėms narėms.

17 Eurostatas, Viešuoju vandentiekiu besinaudojantys gyventojai, kodas ten00 012.

18 http://www.right2water.eu/

19 2014 m. kovo 19 d. COM(2014) 177 final Komisijos komunikatas dėl Europos piliečių iniciatyvos „Vanduo ir sanitarinės paslaugos yra žmogaus teisė! Vanduo yra visuotinė nuosavybė, o ne prekė!“

20 2000 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/60/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų vandens politikos srityje pagrindus, 9 straipsnis (OL L 327, 2000 12 22, p. 1).

21 Europos Komisija, „Naujasis 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. Ekonominės naudos analizės metodikos gairės“, darbinis dokumentas Nr. 4, 8/2006.

22 Specialioji ataskaita Nr. 9/2010 „Ar ES struktūrinių priemonių lėšos namų ūkių reikmėms skirtam vandeniui tiekti naudojamos tinkamiausiai?“; Specialioji ataskaita Nr. 4/2014 „ES vandens politikos tikslų integravimas į BŽŪP: iš dalies pasiteisino“; Specialioji ataskaita Nr. 2/2015 „ES finansavimas Dunojaus upės baseino miesto nuotekų valymo įrenginiams: norint padėti valstybėms narėms pasiekti ES nuotekų politikos tikslus, būtinos tolesnės pastangos“; Specialioji ataskaita Nr. 23/2015 „Vandens kokybė Dunojaus upės baseine: padaryta pažanga įgyvendinant Vandens pagrindų direktyvą, tačiau dar reikia nemažai nuveikti“; ir Specialioji ataskaita Nr. 3/2016 „Kova su eutrofikacija Baltijos jūroje: būtinos tolesnės, veiksmingesnės priemonės“ (http://eca.europa.eu).

23 Europos Parlamento tyrimų tarnyba, Vandens teisės aktai, ES masto veiksmų nebuvimo kaštų nustatymo ataskaita (Cost of Non-Europe Report), 2015 m. gegužės mėn.

24 Specialioji ataskaita Nr. 9/2010.

25 Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 291 straipsnio 1 dalis.

26 Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 17 straipsnis.

27 Vengrija – 2004 m. gegužės 1 d., Bulgarija ir Rumunija – 2007 m. sausio 1 d.

28 Pažeidimų nagrinėjimo procedūros Vengrijoje (2008/2247), Bulgarijoje (2009/2259) ir Rumunijoje (2009/2260).

29 VII priedo 9 punkto „Aplinka“ C dalis - Vandens kokybė (OL L 157, 2005 06 21, p. 166–171).

30 Išsamią informaciją apie vandens taršą dėl žemės ūkio veiklos galima rasti Audito Rūmų specialiosiose ataskaitose Nr. 23/2015 ir Nr. 3/2016.

31 Būsimos ataskaitų teikimo pagal Geriamojo vandens direktyvą koncepcijos parengimas. Kritinės analizės ataskaita, 2013 m. gegužės mėn.

32 http://rod.eionet.europa.eu/obligations/171/deliveries.

33 GVD B1 lentelės 4 pastaba. Šios nuostatos turi būti pakeistos nauju GVD II priedu, su pakeitimais padarytais Komisijos direktyva (ES) 2015/1787 (OL L 260, 2015 10 07, p. 6), kurią valstybės narės privalo perkelti į savo teisę ne vėliau kaip iki 2017 m. spalio mėn.

34 2015 m. spalio 6 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/1787, kuria iš dalies keičiami Tarybos direktyvos 98/83/EB dėl žmonėms vartoti skirto vandens kokybės II ir III priedai (OL L 260, 2015 10 7, p. 6).

35 Arsenas, boras, kadmis, chromas, varis, gyvsidabris, nikelis, švinas, stibis ir selenas.

36 2012 m. Bulgarijos nacionalinė aplinkos ataskaita, p. 102.

37 Geriamojo vandens kokybės Bulgarijoje apžvalga, 2011–2013 m. ataskaitų teikimas pagal GVD, p. 12.

38 Geriamojo vandens kokybės Rumunijoje apžvalga, 2011–2013 m. ataskaitų teikimas pagal Geriamojo vandens direktyvą 98/83/EB.

39 3–2 lentelė.

40 Calitatea apei distribuite în sistem centralizat în zonele cu peste 5000 de locuitori sau cu un volum de distribuţie de peste 1000mc/zi în anul 2013 (ZAP mari)Raport sintetic, skelbiama Nacionalinio bendruomenės aplinkai kylančios rizikos stebėjimo centro svetainėje.

41 http://ec.europa.eu/environment/water/water-drink/reporting_en.html ir http://ec.europa.eu/environment/water/water-drink/small_supplies_en.html.

42 COM(2016) 666 final, p. 2.

43 Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 3 dalis.

44 Towards a Guidance Document for the implementation of a risk-assessment for small water supplies in the European Union, Overview of best practices („Mažųjų vandens tiekimo sistemų rizikos vertinimo įgyvendinimo rekomendacinio dokumento rengimas. Gerosios patirties apžvalga“), 2011 m. lapkričio mėn.

45 Mažieji geriamojo vandens išteklių telkiniai: „Veiksmų programa“ valdymui gerinti - ISBN 978–92-79–44 633–7 (http://ec.europa.eu/environment/water/water-drink/pdf/Small%20drinking%20water%20supplies.pdf).

46 GVD 13 straipsnis.

47 Study supporting the revision of the EU Drinking Water Directive, Evaluation Report („Tyrimo, kuriuo grindžiama ES geriamojo vandens direktyvos peržiūra, vertinimo ataskaita“), Ecorys, 2016 m. gegužės mėn.

48 Vengrijoje visuomenė informuojama Nacionalinės visuomenės sveikatos ir medicinos darbuotojų tarnybos (vengr. ÁNTSZ) svetainėje (www.antsz.hu) ir Nacionalinio aplinkos būklės instituto („OKI“) svetainėje (https://oki.antsz.hu). Svetainės žiūrėtos 2017 m. sausio 25 d.

49 Projektas BG161PO005–1.0.06–0073-C0001, Panagiurištės savivaldybė.

50 Projektas CCI 2007RO161PR003, Kelerašio apskritis.

51 Projektas CCI 2009RO161PR005, Konstancos regionas.

52 GVD 11 straipsnis.

53 Europos Komisijos Aplinkos GD, Impact Assessment of possible Revisions to the Drinking Water Directive. Final report („Geriamojo vandens direktyvos galimų persvarstymų poveikio vertinimas. Galutinė ataskaita“), 2008 m. rugsėjo mėn.

54 Pasaulinė sveikatos organizacija. Geriamo vandens kokybės gairės, trečias leidimas, 2004 (www.who.int).

55 Neoficiali ekspertų grupė Direktyvos 98/83/EB (Geriamojo vandens direktyva) įgyvendinimo klausimais.

56 Komisijos direktyva (ES) 2015/1787.

57 Study supporting the revision of the EU Drinking Water Directive, Evaluation Report („Tyrimo, kuriuo grindžiama ES geriamojo vandens direktyvos peržiūra, vertinimo ataskaita“), Ecorys, 2016 m. gegužės mėn.

58 SWD(2016) 428 final, Geriamojo vandens direktyvos 98/83/EC vertinimas pagal REFIT.

59 Parama Geriamojo vadens direktyvos įgyvendinimui ir tolesniam tobulinimui (Support to the implementation and further development of the Drinking Water Directive) (98/83/EC): Su geriamuoju vandeniu besiliečiančių medžiagų tyrimas, 2017 m. kovo mėn.

60 COM(2016) 710 final, 2016 10 25 „Komisijos 2017 m. darbo programa „Sauganti, galių teikianti ir ginanti Europa“.

61 Informacinis pranešimas, PSO Europos regiono biuras, CIRCABC svetainė.

62 JASPERS yra trijų partnerių (Europos Komisijos, Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko) techninės pagalbos partnerystė. Pagal šią partnerystę paramą gaunančioms šalims teikiamos nepriklausomos konsultacijos, siekiant padėti parengti aukštos kokybės didelės apimties projektus, kurie turi būti finansuojami dviejų ES struktūrinių ir investicijų fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo) lėšomis.

63 Vengrijos hidrologinių prognozių tarnyba (http://www.hydroinfo.hu).

64 Perdavimo ir paskirstymo vamzdynų ilgis kilometrais, gręžinių atnaujinimas ar gręžimas, rezervuarų, siurblinių ir chlorinimo bei valymo įrenginių atnaujinimas ir statyba.

65 Vartojamas techninis terminas „pajamų neduodantis vanduo“, nes tai yra vanduo, už kurį nėra arba negali būti išrašoma sąskaita. Paprastumo dėlei ir atsižvelgiant į tai, kad vandens tiekėjai ne visada pateikia duomenis apie skirtingų rūšių pajamų neduodantį vandenį, šioje ataskaitoje visais atvejais vartosime sąvoką „vandens nuostoliai“.

66 Vandens ir nuotekų paslaugų teikimas Dunojaus regione, 2015 m. gegužės mėn. (http://sos.danubis.org/).

67 Nuomonės dokumentai dėl Bulgarijos (Ref. Ares(2012)1 273 775, 2012 10 26), Vengrijos (Ref. Ares(2012)1 286 381, 2012 10 30), Rumunijos (Ref. Ares(2012)1 240 252, 2012 10 19).

68 Kiti KIT teminiai dokumentai „Nuotėkio valdymo geroji patirtis“, 2015, ISBN 978–92-79–45 069–3 (http://ec.europa.eu/environment/water/water-framework/facts_figures/guidance_docs_en.htm).

69 Tarybos rekomendacijos 2012/C 219/03, 2013/C 217/03, 2014/C 247/02, 2015/C 272/08 ir 2016/C 299/08.

70 Reguliavimo institucijos įsakymo Nr. 88–2007 116 straipsnis.

71 Valstybės reguliavimo institucijos sprendimas ПК-1/2016 6 22.

72 2014–2023 m. Bulgarijos vandens tiekimo ir valymo sektoriaus vystymo ir valdymo strategija (patvirtinta 2014 m. gegužės 7 d. Ministrų tarybos sprendimu Nr. 269) (http://www.mrrb.government.bg/?controller=articles&id=5265).

73 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1303/2013, kuriuo nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam fondui, Sanglaudos fondui ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui taikytinos bendrosios nuostatos ir panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, 95 straipsnio 2 dalis (OL L 347, 2013 12 20, p. 320).

74 Reglamento (ES) Nr. 1303/2013 65 straipsnio 11 dalis.

75 2014–2023 m. Bulgarijos vandens tiekimo ir valymo sektoriaus vystymo ir valdymo strategija.

76 2,5 mlrd. eurų poreikis apskaičiuotas 10 metų laikotarpiui, todėl poreikiai gali būti vertinami 250 mln. eurų suma per metus. Todėl septyneriems metams iki 2020 m. poreikius galima įvertinti 1,75 mlrd. eurų, iš kurių reikia išskaičiuoti 145 mln. eurų ES finansavimo.

77 Vandens ir nuotekų gerinimo aspektai – galutinė vertinimo ataskaita Nr. 101/2012 – ÖKO Zrt – Budapeštas, 2013 m. (Msz.: 101/2012. Ivóvíz és szennyvíz fejlesztések egyes kérdései – Értékelési zárójelentés ÖKO Zrt – Budapeštas, 2013 m. Március).

78 2000–2006 m. programos laikotarpiu: 1 techninis dokumentas – Principo „teršėjas moka“ taikymas. Iš struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir ISPA priemonės finansuojamoms infrastruktūrų operacijoms skirtos Bendrijos paramos lygių diferencijavimas (1999 12 6). 2007–2013 m. programos laikotarpiu: Ekonominės naudos analizės metodikos gairės, darbinis dokumentas Nr. 4, 8/2006.

79 Reglamentas (ES) Nr. 1303/2013 6.1 ex ante sąlyga.

80 2014–2023 m. Bulgarijos vandens tiekimo ir valymo sektoriaus vystymo ir valdymo strategija.

81 Europos Komisija, „Naujasis 2007–2013 m. programavimo laikotarpis. Ekonominės naudos analizės metodikos gairės“ (The new programming period 2007–2013 - Guidance on the methodology for carrying out cost-benefit analyses), darbinis dokumentas Nr. 4, 8/2006.

82 Papildomos nuostatos, Vandens ir kanalizacijos paslaugų reguliavimo įstatymo 1 straipsnio 4 dalis.

83 Pagal Nacionalinę spartesnio viešųjų komunalinių paslaugų plėtojimo strategiją, patvirtintą bendruoju dekretu Nr. 246/2006.

84 Vandens tiekimo paslaugų įstatymas CCIX.

85 Energetikos ir vandens kainų reguliavimo komisija Bulgarijoje ir Nacionalinė viešųjų paslaugų komunalinio valdymo reguliavimo tarnyba Rumunijoje.

86 Įsakymas dėl vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kokybės Bulgarijoje ir Įstatymas Nr. 241/2006 Rumunijoje.

87 ANRSC įsakymo Nr. 65/2007, kuriuo patvirtinama vandens tiekimo ir valymo viešųjų paslaugų kainų / tarifų nustatymo, tikslinimo ar keitimo tvarka, priedo 8 straipsnio 1 dalis.

88 Vandens tiekimo paslaugų įstatymas CCIX.

89 2013 m. lapkričio 1 d. įstatymo LIV (2013 m.) 4 straipsnis.

90 Specialiosios ataskaitos Nr. 9/2010 ir Nr. 2/2015.

1 European water policies and human health – EEA Report („Europos vandens politika ir žmonių sveikata – EAA ataskaita“ Nr. 32/2016, p. 18, http://www.eea.europa.eu/publications/public-health-and-environmental-protection.

2 Dirbtinis papildymas – tai planuota žmogaus veikla, kurią vykdant padidinamas prieinamo požeminio vandens kiekis šiuo tikslu atliekant darbus, kuriais didinamas natūralus paviršinio vandens papildymas arba sunkimasis į požeminio vandens vandeninguosius sluoksnius.

3 Krantinis filtravimas – tai filtravimo rūšis, kai vanduo, kuris bus naudojamas kaip geriamasis vanduo, išgryninamas pratekėdamas per upės arba ežero krantus. Tuomet jis nuleidžiamas į ėmimo gręžinius, esančius šiek tiek toliau nuo vandens telkinio.

4 Results and lessons from implementing the Water Assets Accounts in the EEA area („Vandens išteklių ataskaitų įgyvendinimo EAA veiklos srityje rezultatai ir pamokos“), 2013 m. gegužės 22 d. EAA techninė ataskaita Nr. 7/2013, p. 71.

1 http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/docs/swd_br_guidelines_en.pdf

2 SWD(2016) 428 final.

3 SWD(2016) 428 final.

4 http://ec.europa.eu/info/law/better-regulation/initiatives/ares-2017-1061434_en.

5 http://ec.europa.eu/smart-regulation/guidelines/docs/swd_br_guidelines_en.pdf

Etapas Data
APM patvirtinimas / audito pradžia 20.4.2016
Oficialus ataskaitos projekto siuntimas Komisijai (arba kitam audituojamam subjektui) 19.5.2017
Galutinės ataskaitos patvirtinimas po prieštaravimų procedūros 5.7.2017
Komisijos (ar kito audituojamo subjekto) oficialių atsakymų gavimas visomis kalbomis 11.8.2017

Audito grupė

Savo specialiosiose ataskaitose Audito Rūmai pateikia savo auditų, susijusių su ES politikomis ir programomis arba su konkrečių biudžeto sričių valdymo temomis, rezultatus. Audito Rūmai audito užduotis atrenka ir nustato taip, kad jos turėtų kuo didesnį poveikį, atsižvelgdami į neveiksmingumo ar neatitikties teisės aktams rizikas, susijusių pajamų ar išlaidų lygį, būsimus pokyčius ir politinį bei viešąjį interesą.

Šį veiklos auditą atliko Audito Rūmų narės Ilianos Ivanovos vadovaujama II audito kolegija, atsakinga už investicijų sanglaudai, augimo ir įtraukties išlaidų sritis. Auditui vadovavo Audito Rūmų narys George Pufan, jam padėjo kabineto vadovas Patrick Weldon, kabineto atašė Mircea Radulescu, pagrindiniai vadybininkai Alain Vansilliette ir Myriam Cazzaniga, užduoties vadovas Paolo Pesce, auditoriai Zuzana Gullova, Zhivka Kalaydzhieva, Attila Horvay-Kovács ir Ana Popescu.

Iš kairės į dešinę: Paolo Pesce, Myriam Cazzaniga, Patrick Weldon, George Pufan, Attila Horvay-Kovács, Zhivka Kalaydzhieva.

Kontaktas

EUROPOS AUDITO RŪMAI
12, rue Alcide de Gasperi
1615 Luxembourg
LUXEMBOURG

Tel. +352 4398-1
Užklausos: eca.europa.eu/lt/Pages/ContactForm.aspx
Interneto svetainė: eca.europa.eu
Twitter: @EUAuditors

Daug papildomos informacijos apie Europos Sąjungą yra internete. Ji prieinama per portalą Europa (http://europa.eu).

Liuksemburgas: Europos Sąjungos leidinių biuras, 2017

PDFISBN 978-92-872-7883-8ISSN 1977-5725doi:10.2865/672836QJ-AB-17-012-LT-N
HTMLISBN 978-92-872-7924-8ISSN 1977-5725doi:10.2865/41977QJ-AB-17-012-LT-Q

© Europos Sąjunga, 2017

Dėl leidimo naudoti arba kopijuoti nuotraukas arba kitą medžiagą, kurių autorių teisės nepriklauso Europos Sąjungai, būtina tiesiogiai kreiptis į autorių teisių subjektus.

KAIP ĮSIGYTI EUROPOS SĄJUNGOS LEIDINIŲ

Nemokamų leidinių galite įsigyti:

(*) Informacija teikiama nemokamai, daugelis skambučių taip pat nemokami (nors kai kurie ryšio paslaugų teikėjai gali imti mokestį, taip pat gali reikėti mokėti, jeigu skambinsite taksofonu arba viešbučio telefonu).

Parduodamų leidinių galite įsigyti: